Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos kova su krize: norėta kaip geriau, gali būti kaip visada (11)

Aušra Radzevičiūtė
2008 12 24

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas vis dar ramina bendrapiliečius, kad šalyje recesijos nėra. Iš vyriausybės rūmų iki šiol skelbiama, kad situacija kontroliuojama ir ekonominės problemos bus įveiktos dėl laiku parengtų ir pradėtų įgyvendinti antikrizinių priemonių, tačiau nepriklausomi ekspertai į visas optimistines prognozes, kad kitais metais Rusijoje BVP augs iki 6,7 proc., tik moja ranka.

Centrinis Rusijos bankas gruodžio viduryje jau kelintą kartą devalvavo rublį dolerio ir euro atžvilgiu, o pagrindiniai komerciniai bankai beveik visiškai nebeteikia gyventojams vartojimo kreditų. Lapkritį „Rosbank“ tokių paskolų portfelį „augino“ tik 0,1 proc. (spalį – 5,4 proc.), „Alfa-bank“ – 0,9 proc. (spalį – 4,1 proc.).

Expert.ru rašo, kad Rusijos pramonė pateko į gilią krizę – tokio gamybos nuosmukio, koks užfiksuotas lapkričio mėnesį, šalyje nebuvo jau 14 metų. Blogiausiai sekasi metalurgijos, mašinų gamybos, chemijos ir statybinių medžiagų pramonei.

Lapkritį, palyginti su spalio mėnesiu, pramonės gamybos apimtis sumažėjo 10,8 procentu. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, naudingųjų iškasenų gavyba lapkritį mažėjo 1,6 proc. (palyginti su 2007 m. lapkričio mėn.), apdirbamosios pramonės kritimas – 10,3 proc. O štai chemijos ir statybinių medžiagų gamyba sumažėjo iki 30 proc., metalurgijos įmonių – 50 procentų.

Maskvos banko strateginių tyrimų centro atstovė Olga Berezinskaja pripažįsta, kad „kietasis kritimas“ prasidėjo dar prieš mėnesį, tačiau niekas nesitikėjo, kad tai bus taip ženklu.

Apklausos duomenimis, akivaizdžiai pablogėjo ir reali finansinė įmonių padėtis: 22 proc. Rusijos kompanijų savo dabartinę situaciją vadina bloga, o 5 proc. – labai bloga. Pasak specialistų, tokie vertinimai buvo užfiksuoti prieš penkerius metus.

Antikrizinių priemonių planas Rusijoje buvo parengtas dar spalį ir Valstybės Dūma intensyviai svarsto įstatymų ir jų pakeitimų paketą. Tarp jų – biudžeto kodekso, mokesčių kodekso, 2009 m. biudžeto įstatymo ir 2010 m. bei 2011 m. biudžeto planų pakeitimai. Vienas svarbiausių antikrizinio plano tikslų – kompensuoti pajamas, kurių potencialiai neteks Rusijos regionai. Dėl to, pavyzdžiui, 0,5 proc. didinamas pelno mokestis, kuris visas įskaičiuojamas į federacinių subjektų biudžetą, taip pat regionams planuojama atiduoti visus akcizus už degalus ir variklių alyvą.

Vyriausybė siūlo gelbėti ekonomiką teikiant valstybinius kreditus: paskolas gautų apie 400 stambiausių šalies kompanijų ir kiekvieno regiono svarbiausi gamintojai, iš viso – apie pusantro tūkstančio ūkio subjektų. Stambiausioms įmonėms, kurios laikomos ekonomikos pagrindu, planuojama teikti ir mokestines lengvatas, garantuoti valstybinius užsakymus, pervesti tiesioginę valstybės finansinę paramą. Iždo pagalbos gali tikėtis tik tos įmonės, kurių metinė apyvarta siekia 15 milijardų rublių, nes, anot vyriausybės, atkurti gamybą yra kur kas sunkiau nei paremti dabar.

Rusija jau išleido 5 trilijonus rublių bankų sistemai stabilizuoti, o kai kurios stambiosios kompanijos sulaukė ir tiesioginės valstybės paramos užsienio bankų kreditams refinansuoti. Bene daugiausia – 4,5 mlrd. JAV dolerių – atiteko metalurgijos gigantui „Rusal“.

Siekdama suvaldyti vadinamąją pasitikėjimo krizę, valdančioji Rusijos partija „Vieningoji Rusija“ užregistravo įstatymo projektą, kurio pagrindinė nuostata yra uždrausti komerciniams šalies bankams vienpusiškai didinti palūkanas gyventojams, paėmusiems paskolas. Maža to, premjeras Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad valstybė nepaliks bėdoje tų žmonių, kurie yra paėmę būsto paskolas, bet dėl prarasto darbo ar kitų svarbių priežasčių negali atsiskaityti su bankais.  Valstybinė būsto hipotekos kreditavimo agentūra įpareigota arba kartu su bankais restruktūrizuoti paskolas, arba laikinai pati mokėti už konkretų gyventoją. Diskutuojama ir dėl galimybės išpirkti probleminius būsto kreditus, kad valstybei nereikėtų kurti specialaus rezervinio fondo.

Rusijos mokslų akademijos Socialinės politikos centro Ekonomikos institutas prognozuoja, kad 2009 m. nedarbas šalyje gali siekti 12–15 procentų. Ekspertų teigimu, to reikėtų tikėtis, jei infliacija augtų iki 15 proc., o BVP kristų 5–10 procentų. Instituto atstovai atkreipia dėmesį, kad nedarbo problemos Rusijoje, skirtingai nei prieš dešimtmetį, neišspręs smulkusis verslas – jį mažų mažiausiai reikėtų atleisti nuo mokesčių.

Rusijos pramoninkų ir verslininkų sąjunga nusiuntė vyriausybei savo pasiūlymus, kaip reikėtų minimizuoti pasaulinės finansų krizės pasekmes šalies ekonomikai. Sąjungos prezidentas Aleksandras Šochinas laiške siūlo leisti bankams naudotis ilgalaikiais valstybės finansiniais resursais, sukurti specialią kreditų draudimo agentūrą, veikiančią tokiu pat principu kaip ir indėlių draudimas.

Tarp daugelio kitų pramoninkų ir verslininkų pasiūlymų – ir PVM mažinimas iki 12 proc. bei „mokestinių atostogų“ įvedimas iki to momento, kai įmonės galės atsigauti ir vėl gaminti tiek, kiek buvo suplanavusios.

Reaguodamas į tokius pasiūlymus, Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Šatalovas pareiškė, kad „mokestinės atostogos“ – tai į šalies biudžetą negauti trilijonai rublių, kurių nėra kuo padengti. O jei tokią lengvatą suteiktų tik pavienėms įmonėms, kyla pagrįstas klausimas, kokiais kriterijais vadovaujantis jas atrinkti. S. Šatalovas kritiškai vertina ir siūlymą mažinti PVM, nes tai, anot pareigūno, greičiausiai tik atvers rinką importui.

Žurnalo „Ekspert“ mokslinis redaktorius Aleksandras Privalovas įsitikinęs, kad šiandien tik šarlatanas galėtų pasakyti, kiek giliai Rusiją paveiks krizė ir kada visa tai baigsis. Anot jo, aišku, kad šalies ekonomiką kamuoja ne sloga, tačiau ar tai cholera, paaiškės tik vasario–kovo mėnesiais. A. Privalovas mano, kad Rusijos valdžia, įgyvendindama antikrizinį planą, daro tai, ką geriausiai išmano – remia savo numylėtinius ekonomikos gigantus, nors to tikrai negana.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad biurokratinė valstybės mašina neklauso ne tik prezidento D. Medvedevo, kuris apie tai jau prabilo net prieš televizijos kameras, bet ir paties premjero V. Putino. Anot A. Privalovo, vyriausybės vadovas viešai pažada, kad valstybė padės žmonėms, įkliuvusiems su būsto paskolomis, o finansų ministras išaiškina, kad pagalba bus maždaug tokia: skolininkas metus galės mokėti tik palūkanas…

„Valdininkija praranda ryšį su tikrove – tarsi ją matytų tik per televiziją. Jai sako viena, ji linksi galva ir daro kita. Apverčiamos aukštyn kojom net akivaizdžios idėjos. Biurokratinei mašinai liepia lengvinti ekonomikos išėjimą iš krizės, o ji parengia sprendimą padidinti vieningą socialinį mokestį. Jai sako: paremk maisto pramonę – ji paremia prekybininkus“, – rašo A. Privalovas.

„Nezavisimaja gazeta“ abejoja valdžios vykdomais veiksmais įveikiant krizę ir teigia, kad ateinančius metus Rusijos vadovybė pasitinka su visiška makroekonomine sumaištimi, nes iš vyriausybės rūmų skamba prieštaringi ekonominės padėties vertinimai ir iki šiol niekas oficialiai nepasakė, kokie bus 2009 metai.

O Finansų akademijos prie Rusijos Federacijos vyriausybės rektorius Michailas Eskindarovas interviu laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ tvirtina, kad būtina suprasti, jog Rusijoje vyksta ne klasikinė krizė, o ekonominis nuosmukis. Ir tai, anot rektoriaus, truks dvejus trejus metus, tačiau recesijos nebus, nes Rusija turi sukaupusi didžiulius rezervus, kurie kol kas leidžia gana sėkmingai slopinti įtampos židinius. Pirmiausia – finansų ir bankiniame sektoriuose.

„Galbūt, atleiskite už šventvagystę, mums buvo reikalingas toks nuosmukis, kad būtų parengtos antikrizinės priemonės, kurios ateityje peraugs į naują ekonominę politiką. Ir ši politika, žinoma, nebus liberali“, – sako M. Eskindarovas.

Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos vadovas mokslui Jevgenijus Jasinas mano kitaip: anot jo, kol valdžia stengsis padėti visiems, nebus nieko gero. J. Jasino teigimu, krizei neleidžiama išsisemti iki galo, nes lėšos mėtomos visomis kryptimis, nors pastangas pagelbėti visoms įmonėms būtina minimizuoti – jos pačios privalo rasti išeitį. „Vyriausybė turi nuspręsti, kam eikvoti jėgas: arba mažinti krizės įtaką, tai ir vyksta šiandien, arba iš jos bristi. Reikia numatyti 3–5 probleminius taškus ekonomikoje ir pereiti į puolimą. Mano galva, tokiais taškais galėtų būti ekonominės klasės būsto statyba, sveikatos apsauga, švietimas ir mokslinis techninis sektorius“, – įsitikinęs J. Jasinas.

Nepaisant visų Rusijos valdžios pastangų suvaldyti ekonomikos nuosmukį, vis garsiau pasigirsta kalbų, kad krizė gali suduoti smūgį ir politiniam šalies stabilumui. Neseniai Maskvos meras Jurijus Lužkovas buvo sukvietęs pasitarimą, per kurį su vidaus reikalų atstovais buvo aptarta galimo opozicijos suaktyvėjimo 2009 m. problema. Permainų nenori tik soti tauta.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras