Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusų teisės Latvijoje (6)

Komentarai:

Vienas pazistamas, 2009 01 05 08:42
2 ttc
Tamstai priminsiu ivykiu eiga -
1939 metais Baltijos salys iejo i TSRS sudeti, zemelapyje atsirado Lietuvos TSR, latvijos TSR ir Estijos TSR.
1941 metais Nacistine Voketija pradejo puolima ir okupavo TSRS teritorijas praktiskai iki Maskvos. Tuo metu NEBELIKO Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o atsirado naujas formavimas, pavadintas Ostland, kur iejo dar dalis Baltarusijos.
1944 metais TSRS kariuomene uzeme Ostland teritorija ir ATSTATE TSRS struktura, kokia buvo iki 1941 metu birzelio 22 dienos, tai Lietuvos TSR, Latvijos TSR ir Estijos TSR.
Klausimas - kaip galejo vykti karas tarp Latvijos ir TSRS , jei LAtvijos aplamai neegzistavo nuo 1941 metu, VISI latviski kariniai padaliniai buvo Wehrmachto sudetyje, vilkejo VOKISKA karine uniforma ir buvo apginkluoti vokieciais? Taip pat turejo vokiecius-vadus, o Latviski ir Estiski SS padaliniai dave priesaika Hitleriui ir ju auksciausias vadas paga hierarchija buvo Himmleris?

Xena, 2009 01 02 00:17
Gal gali Rusija padalinti pilietybės korteles, kaip osetijoje. Ko ji delsia? O paskui sekantis žingsnis - susirinkit savo piliečius, svečias jau į trečią dieną pasmirsta. O šūdžiai iš Europos tegul pas save reguliuoja, pamokys, kaip latviams išnykti iš pasaulio.
O lansperdzio lietuviams didelė gėda prieš latvius - turėdami tokią didelę balsų persvarą - nesusitvarkė su svečiais (nekviestais).

ttc > Vienas pazistamas, 2008 12 31 10:22, 2008 12 31 18:34
nesileidžiant į diskusijas, kiek SS Latvijos legiono mobilizaciją bei partizaninių struktūrą veiklą galima laikyti karu tarp Latvijos ir TSRS,tau turėtų užtekti Ženevos konvencijos 49 straipsnio:

Military occupation and the laws of war

Article 49

Individual or mass forcible transfers, as well as deportations of protected persons from occupied territory to the territory of the Occupying Power or to that of any other country, occupied or not, are prohibited, regardless of their motive.

Nevertheless, the Occupying Power may undertake total or partial evacuation of a given area if the security of the population or imperative military reasons so demand. Such evacuations may not involve the displacement of protected persons outside the bounds of the occupied territory except when for material reasons it is impossible to avoid such displacement. Persons thus evacuated shall be transferred back to their homes as soon as hostilities in the area in question have ceased.

The Occupying Power undertaking such transfers or evacuations shall ensure, to the greatest practicable extent, that proper accommodation is provided to receive the protected persons, that the removals are effected in satisfactory conditions of hygiene, health, safety and nutrition, and that members of the same family are not separated.

The Protecting Power shall be informed of any transfers and evacuations as soon as they have taken place.

The Occupying Power shall not detain protected persons in an area particularly exposed to the dangers of war unless the security of the population or imperative military reasons so demand.

The Occupying Power shall not deport or transfer parts of its own civilian population into the territory it occupies.

Vienas pazistamas, 2008 12 31 10:22
2 ttc
Karo nusikaltimas? O buvo karas?

1, 2008 12 29 19:50
Ruskių teisės , buvusiose kolonijose turi būti tokios pačios kaip vokiečių teisės Rusijoje nuo 1941 metų birželio

ttc, 2008 12 28 04:10
kokios dar teisės. visų pirma karo nusikaltimas yra kelti kolonistus į okupuotas teritorijas.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (191)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras