Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Ar priimti Rusiją į OPEC? (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 12 28

Naftos kartelis OPEC per aukščiausio lygio susitikimą Orane (Alžyras) naftos gavybą nuo sausio 1 dienos nutarė sumažinti maždaug 2 mln. barelių per dieną. Bendras gavybos sumažinimas bus 2,2 mln. barelių, o tai sudaro 2,5–3 proc. visos pasaulio naftos gavybos. Taip tikimasi pažaboti naftos kainų nuosmukį – nuo 147 JAV dolerių už barelį liepą iki 44 dolerių dabar. Laikraštis „The Financial Times“ rašo, kad, rugsėjį ją sumažinus 2 mln. barelių, nuo Naujųjų metų jos gavyba iš viso kris 4,2 mln. barelių.

Šio iniciatyvos autorė – didžiausia pasaulio naftos eksportuotoja Saudo Arabija, kuri parodė pavyzdį – sumažino klientams tiekiamos naftos kiekį dar prieš Orano susitarimą dėl gavybos mažinimo.

Tačiau, kaip pažymi britų finansų dienraštis, ir šis OPEC sprendimas sumažinti tiekimą dar nepaveikė rinkos, kaip prognozavo daugelis ekspertų. Mat jau anksčiau planuojant esamas kainas iš esmės buvo atsižvelgta į gavybos mažinimą. Nepaisant šio sprendimo, JAV biržose naftos kainos nukrito žemiau psichologiškai svarbios 40 dolerių už barelį ribos.

Kaip ir 1998 m., kartelis pakvietė šalis, neįeinančias į OPEC, sumažinti eksportą 600 tūkst. barelių. Saudo Arabija tai padarė dar prieš organizacijos susitikimą, o ne OPEC narės Meksika ir Norvegija atvirkščiai – atsisakė imtis bendrų veiksmų.

Norėdama išlaikyti esamas naftos kainas ir nenuskurdinti savo biudžeto, Rusija sutiko 2009 m. sumažinti jos gavybą iki 320 tūkst. barelių per parą. Apie tai per aukščiausio lygio OPEC susitikimą Alžyre pareiškė Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas. Buvo manoma, kad tai padės pakelti kainas pasaulinėje rinkoje, taip pat ir Rusijoje.

Azerbaidžanas nutarė palaikyti didžiausius pasaulio naftos eksportuotojus ir sumažins gavybą šalyje 300 tūkst. barelių per parą. Tai įvyktų tuo atveju, jei OPEC taip pat sumažintų gavybą, pranešė šalies pramonės ir energetikos ministras Natikas Alijevas. I. Sečinas atkreipė dėmesį į svarbią detalę: nukritus naftos kainoms, sumažės investavimas į jos gavybą, o tai savo ruožtu dar labiau sumažins eksportą.

Jis taip pat atsakė į kartelio pasiūlymą dėl Rusijos prisijungimo prie OPEC. Pasak I. Sečino, Rusija pasirengusi tapti nuolatine stebėtoja kartelyje. Be to, šalys susitarė dėl bendros grupės, leisiančios pagerinti kartelio ir Rusijos pozicijų koordinavimą, sukūrimo. Tad apie visišką Rusijos prisijungimą prie OPEC kol kas nekalbama.

Bet Paryžiaus „Le Monde“ perspėja, kad kvietimas į OPEC prisijungti Rusijai, Meksikai ir Norvegijai „sukeltų naftos kartelio kakofoniją“. Tuomet dar sunkiau būtų susitarti, kaip reguliuoti ir subalansuoti pasaulines naftos kainas. Jau dabar, rašo laikraštis, paaštrėjo prieštaravimai tarp Saudo Arabijos ir Venesuelos, nes pastaroji kartu su Iranu yra griežtų priemonių šalininkė, ypač kai kalbama apie JAV diktatą pasaulio ekonomikoje.

Iš tikrųjų šiokį tokį susidomėjimą stoti į OPEC rodo tik Rusija, kurios ūkis labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto. Grenoblio mokyklos profesorius Yugas Poissonier savo pranešime tvirtina, kad Rusija, kuri kada nors gali tapti OPEC lydere, nesibodės „naftos ginklą“ nukreipti prieš kaimynus, o tai nesuderinama su OPEC chartija ir net su Saudo Arabijos, kuri savaip regi kartelio plėtros perspektyvas, principais.

Maskvos analitikai mano, kad vienaip ar kitaip naftos gavybos kritimas 4 proc. įvyks net be vyriausybės įsikišimo ar OPEC prašymo. Mažos naftos kompanijos jau keletą mėnesių dirba nuostolingai ir yra pasiekusios pradinę nemokumo stadiją. Iki gruodžio 25 d. jos turi sumokėti metinius mokesčius, todėl bus kreiptasi į Rusijos finansų ministeriją prašant atidėti mokėjimus. Jos neturi būtinų 105 mln. dolerių, ir jei ministerija jų nepalaikys, kitais metais įmonės, išgaunančios 40 tūkst. barelių per dieną, sustos.

Šiuo metu Rusijoje veikia daugiau kaip 150 mažų naftos gavybos įmonių, išgaunančių nedidelį kiekį – apie 20 mln. barelių naftos per metus, tai yra apie 4 proc. visos Rusijoje išgaunamos žaliavos. Kai kurios įmonės Orenburgo, Samaros srityse, Totorijoje ir Komijoje jau sustojo, naftos nepumpuoja tos verslovės, kurios išgaudavo vos 2 tonas naftos per parą.

Kita vertus, didžiosios kompanijos tokiu atveju ketina pradėti savo aktyvų konsolidaciją – jos supirkinės mažų įmonių akcijas, kitaip sakant, per naftos sektorių Rusijoje nusiris galinga bankrotų banga.

Ar tokiomis sąlygomis tikslinga į OPEC kviesti Rusiją, klausia laikraštis „The New York Times“. Atsakymo reikia ieškoti kantriai ir skaičiuojant: kas bus, jei naftos barelio kaina nukris žemiau kaip 30–32 dolerių už barelį, ko reikia imtis, jei ji kainuos tiek pat kaip dabar – apie 40 dolerių, o kaip elgtis, jei staiga vėl kils, kartu patempdama naftos sektoriaus akcijų kainas ir net automobilių pramonę…

Klausimų daug, ir OPEC siūlymas į kartelį kviesti Rusiją, kurios biudžeto pajamos apie 60 proc. priklauso nuo naftos eksporto, yra rizikingas žingsnis, galintis sukelti dar didesnę ekonominę ir politinę sumaištį pasaulio rinkose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras