Antradienį tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF – „Reporter sans frontiere“) paskelbė 2006 metų Pasaulinį spaudos laisvės indeksą – cenzūros, bauginimų ir smurto prieš žurnalistus apžvalgą. Tyrimą komentuoja politikos apžvalgininkas žurnalistas Česlovas Iškauskas.

JAV taip pat „neblizga“…

Štai įdomiausi tyrimo nurodomi pokyčiai.

Pasirodo, Suomija, Islandija, Airija ir Nyderlandai turi didžiausią žodžio ir žiniasklaidos laisvę, o Šiaurės Korėja ir vėl liko paskutinė.

Danija iš pernai užimtos pirmosios vietos nukrito į 19-ąją, kadangi Danijos laikraščio išspausdintos Pranašo Mohameto karikatūros sukėlė musulmonų pasipiktinimą, o žurnalistams buvo grasinama.

Dėmesį atkreipia situacija Amerikoje, kuri paprastai daugelį moko, kaip išlaikyti ir toleruoti laisvą spaudą.

Taigi, 168 valstybes apimančioje apžvalgoje JAV nukrito per devynias vietas žemyn į 53 vietą ir susilygino su Botsvana, Kroatija bei Tonga. 2002 metais, kai pirmą kartą buvo sudaromas toks indeksas, JAV užėmė 17 vietą.

„Žiniasklaidos ir prezidento Džordžo W. Bušo santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai prezidentas, prisidengdamas „nacionaliniu saugumu“, ėmė laikyti įtartinu bet kurį žurnalistą, kuris suabejodavo jo „karu su terorizmu“, – tvirtinama RSF pareiškime.

„Federalinių teismų stropumas, atsisakant pripažinti žiniasklaidos teisę neatskleisti savo informacijos šaltinių, kelia grėsmę netgi tiems žurnalistams, kurių tyrimai neturi nieko bendro su terorizmu“, – teigia RSF.

Organizacija pateikė tokius pavyzdžius, kaip laisvai samdomo žurnalisto Josho Wolfo įkalinimas už tai, kad šis atsisakė atiduoti San Franciske vykusio aršaus antikapitalistinio protesto vaizdo įrašą, taip pat televizijos „Al-Jazeera“ operatoriaus sudaniečio Sami al-Hajo įkalinimas be teismo Gvantanamo kalėjime.

Rusijoje – be permainų…

Rusija taip pat nukrito per devynias vietas – į 147 vietą. Šie metai čia pažymėti žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymu. Ji buvo aštri vyriausybės politikos kritikė, ypač veiksmų Čečėnijos sukilėlių, kuriuos Maskva vadina teroristais, atžvilgiu.

Laikraštis „Frankfurter Allgemaine Zeitung“ pastebi, kad V. Putinas, sukaupęs valdžią sau ištikimose žiniasklaidos priemonėse, ignoruoja kritiką iš išorės, todėl Rusija yra greta diktatoriaus Roberto Mugabės valdomos Zimbabvės.

„Rusija, kurioje iš esmės trūksta demokratijos, ir toliau lėtai, bet nuosekliai naikina laisvąją žiniasklaidą, leisdama prezidentui Vladimirui Putinui artimoms pramonės grupuotėms supirkti beveik visas nepriklausomas žiniasklaidos priemones, taip pat priimti įstatymą, suvaržantį nevyriausybinių organizacijų veiklą“, – tvirtina RSF. Papildant šią įžvalgą, reikia pridurti, kad Kremlius šią priklausomybę didina pasitelkdamas galingus energetikos koncernus, pavyzdžiui, kompaniją „Gazprom“.

Galingos valstybės lygiuojasi į skurdžias…

Galingosios pasaulio valstybės, priklausančios Didžiajam aštuonetui (G8), spaudos laisvės požiūriu prilyginamos skurdžioms šalims. Antai, Japonijoje, kur buvo padegtos „Nihon Kenzai“ laikraščio patalpos, kyla nacionalizmo banga, ir kraštutiniai dešinieji rengia išpuolius prieš žurnalistus. Ši šalis per 14 vietų nukrito į 51-ąją, rašo RSF.

Prancūzija per penkias vietas smuktelėjo į 35-ąją, iš dalies dėl vis dažniau rengiamų kratų žiniasklaidos priemonių biuruose bei žurnalistų namuose, tvirtina RSF. Policija, tyrusi dopingo vartojimą dviračių sporte, surengė reidus į sporto dienraščio „l'Equipe“ ir savaitraščio „Le Point“ redakcijas. „Nuolatinė spaudos laisvės erozija JAV, Prancūzijoje ir Japonijoje kelia ypatingą nerimą“, – teigia RSF.

Vis dėlto Šiaurės Korėja, Turkmėnija ir Eritrėja išlieka labiausiai nelaisvos, represijas taikančiomis šalimis. Šiemet iki jų lygio nusileido dar kelios valstybės – Iranas, Kinija, Birma ir Kuba.

Yra ir geresnių naujienų. Padėtį pagerino Bolivija, iš 45 vietos užkopusi į 16, tačiau, pasak RSF, dėl politinės įtampos šalyje padėtis gali keistis. Mažutė, Himalajuose esanti, Butano karalystė šoktelėjo per 44 vietas į 98-ąją, kadangi čia buvo pradėtas leisti pirmasis privatus laikraštis.

Lietuva irgi grimzta žemyn…

Spaudos laisvės būklė Lietuvoje per metus suprastėjo: pagal spaudos laisvę, Lietuva pernai buvo 22, šiemet jau 27 vietoje pasaulyje. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius mano, kad spaudos laisvės Lietuvoje prastėjimo tendencijas lemia žiniasklaidos verslo skaidrumo problemos, žurnalistikos vietos spaudoje mažėjimas, gerų žurnalistų nutekėjimas iš žiniasklaidos priemonių į viešųjų ryšių agentūras ir politiką. Jų vietą užima menko išsilavinimo, „iš gatvės“ į spaudos puslapius, radijo ir TV laidas patenkantys neišsilavinę vaikinai ir merginos, kuriais darbdaviai dažnai manipuliuoja.

Tačiau, būdama 27 vietoje, Lietuva iš kitų ES narių lenkia Didžiąja Britaniją (28 vieta), Kiprą (30), Graikiją (32), Prancūziją (37), Italiją (40), Ispaniją (42).

Tuo tarpu Estija pagal spaudos laisvę per pastaruosius metus pakilo aukštyn. Pernai Estija buvo 11 vietoje, šiemet – 6. Latvija iš 17 vietos pakilo į 11.

Iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių 5 vietoje yra Čekija, 8 – Slovakija, 10 – Vengrija, 13 – Slovėnija.

Spaudos ir žodžio laisvė sudaro Laisvės indeksą

Reikia pridurti, kad rugpjūčio 7 dieną buvo paskelbtas vadinamasis pasaulio Laisvės indeksas, į kurį įėjo ir spaudos laisvės reitingai.

Valstybės buvo sulygintos pagal ekonominių ir asmeninių laisvių lygį. Šis indeksas buvo susumuotas iš kelių tarptautinių organizacijų pateiktų metinių duomenų. Daugiausiai buvo pasikliauta ekonominės laisvės fondo „Heritage“, institutų „Fraser“ ir „Cato“, žmogaus teisių organizacijos „Freedom House“ ir laisvos spaudos bendrijos „Reporteriai be sienų“ surinktais duomenimis. Pirmiausiai visus juos suvedė į vieną bendrą rodiklį, po to jis buvo pritaikytas kiekvienai iš 159 pasaulio šalių. Bendras Laisvės indeksas – nuo visiškos laisvės nebuvimo iki absoliučios laisvės – buvo išvestas iš ekonominių, asmeninių laisvių lygio ir mokesčių dydžio.

Netikėtai laisviausia pasaulio šalimi tapo mūsų kaimynė Estija, kuriai iš 100 teko 85,2 balo. Mažiausiai laisvės yra Šiaurės Korėjoje, kas nė kiek nestebina. Beje, ir tuos menkus beveik 7 balus ji iškovojo mokesčių politikos dėka

Į pirmąjį laisviausių šalių dešimtuką taip pat įėjo Airija, Kanada, Šveicarija, Islandija, Bahamų salos, Didžioji Britanija, JAV, Kipras ir Naujoji Zelandija. Kitoje sąrašo pusėje nuo jo galo – Libija, Kuba, Birma, Laosas, Turkmėnija, Baltarusija, Uzbekistanas, Zimbabvė ir Pusiaujo Gvinėja.

Įdomu, kurioje sąrašo vietoje atsidūrė kitos Baltijos šalys. Galime nuraminti, gana aukštoje. Štai Latvija 21, o Lietuva – net 16. Jos be Estijos užima aukščiausias pozicijas iš visų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Pavyzdžiui, Ukraina atsidūrė 87, Moldova – 93 vietoje, o Kazachstanas ir Tadžikistanas – vos ne sąrašo gale. Analitikai pastebi, kad vidutinis Laisvės indeksas buvusiose sovietinėse respublikose nesiekia 50 balų ir kur kas žemesnis negu apskritai Europoje – 70, bet šiek tiek aukštesnis negu, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų šalyse.

Gal nustebino, o gal ir ne, laisvių padėtis Rusijoje. Ši kaimynė atsidūrė tik 124 vietoje, gavusi vos 42 balus. Analitikai apskaičiavo, kad šį indeksą Rusijai numušė bloga padėtis asmeninių laisvių srityje, nors pagal ekonominių laisvių kriterijų ji užimtų 97, o pagal mokesčių lygį – netgi 75 vietą.

Suprantama, kodėl Rusijos ekspertai skeptiškai įvertino Amerikos studento pastangas į vieną skaičių suvesti visą platų laisvių spektrą. Ekstremalios žurnalistikos centro direktorius Olegas Panfilovas sako, kad „žodžio laisvės matematiškai nustatyti neįmanoma“. Prieš keletą metų šis pareigūnas atsisakė dalyvauti nustatant „Reporteriai be sienų“ reitingus... Žmogaus teisių instituto direktorius Valentinas Gefteris mano, kad „tai tas pats, kaip nustatyti bendrą sergančių visame pasaulyje temperatūrą“. Bet jis pripažįsta, kad „suduoti eilinį niuksą toms šalims, kurios yra antrojoje Laisvės indekso sąrašo pusėje – ne pro šalį...“

Naudotasi interneto svetainėje http://www.rsf.org/ paskelbta reitingų lentele ir apžvalgos analize.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.