|
Žodžio laisvė su antrankiais
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 10 26
Antradienį tarptautinė organizacija Reporteriai be sienų (RSF Reporter sans frontiere) paskelbė 2006 metų Pasaulinį spaudos laisvės indeksą cenzūros, bauginimų ir smurto prieš žurnalistus apžvalgą. Tyrimą komentuoja politikos apžvalgininkas žurnalistas Česlovas Iškauskas.
JAV taip pat neblizga
Štai įdomiausi tyrimo nurodomi pokyčiai.
Pasirodo, Suomija, Islandija, Airija ir Nyderlandai turi didžiausią žodžio ir žiniasklaidos laisvę, o Šiaurės Korėja ir vėl liko paskutinė.
Danija iš pernai užimtos pirmosios vietos nukrito į 19-ąją, kadangi Danijos laikraščio išspausdintos Pranašo Mohameto karikatūros sukėlė musulmonų pasipiktinimą, o žurnalistams buvo grasinama.
Dėmesį atkreipia situacija Amerikoje, kuri paprastai daugelį moko, kaip išlaikyti ir toleruoti laisvą spaudą.
Taigi, 168 valstybes apimančioje apžvalgoje JAV nukrito per devynias vietas žemyn į 53 vietą ir susilygino su Botsvana, Kroatija bei Tonga. 2002 metais, kai pirmą kartą buvo sudaromas toks indeksas, JAV užėmė 17 vietą.
Žiniasklaidos ir prezidento Džordžo W. Bušo santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai prezidentas, prisidengdamas nacionaliniu saugumu, ėmė laikyti įtartinu bet kurį žurnalistą, kuris suabejodavo jo karu su terorizmu, tvirtinama RSF pareiškime.
Federalinių teismų stropumas, atsisakant pripažinti žiniasklaidos teisę neatskleisti savo informacijos šaltinių, kelia grėsmę netgi tiems žurnalistams, kurių tyrimai neturi nieko bendro su terorizmu, teigia RSF.
Organizacija pateikė tokius pavyzdžius, kaip laisvai samdomo žurnalisto Josho Wolfo įkalinimas už tai, kad šis atsisakė atiduoti San Franciske vykusio aršaus antikapitalistinio protesto vaizdo įrašą, taip pat televizijos Al-Jazeera operatoriaus sudaniečio Sami al-Hajo įkalinimas be teismo Gvantanamo kalėjime.
Rusijoje be permainų
Rusija taip pat nukrito per devynias vietas į 147 vietą. Šie metai čia pažymėti žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymu. Ji buvo aštri vyriausybės politikos kritikė, ypač veiksmų Čečėnijos sukilėlių, kuriuos Maskva vadina teroristais, atžvilgiu.
Laikraštis Frankfurter Allgemaine Zeitung pastebi, kad V. Putinas, sukaupęs valdžią sau ištikimose žiniasklaidos priemonėse, ignoruoja kritiką iš išorės, todėl Rusija yra greta diktatoriaus Roberto Mugabės valdomos Zimbabvės.
Rusija, kurioje iš esmės trūksta demokratijos, ir toliau lėtai, bet nuosekliai naikina laisvąją žiniasklaidą, leisdama prezidentui Vladimirui Putinui artimoms pramonės grupuotėms supirkti beveik visas nepriklausomas žiniasklaidos priemones, taip pat priimti įstatymą, suvaržantį nevyriausybinių organizacijų veiklą, tvirtina RSF. Papildant šią įžvalgą, reikia pridurti, kad Kremlius šią priklausomybę didina pasitelkdamas galingus energetikos koncernus, pavyzdžiui, kompaniją Gazprom.
Galingos valstybės lygiuojasi į skurdžias
Galingosios pasaulio valstybės, priklausančios Didžiajam aštuonetui (G8), spaudos laisvės požiūriu prilyginamos skurdžioms šalims. Antai, Japonijoje, kur buvo padegtos Nihon Kenzai laikraščio patalpos, kyla nacionalizmo banga, ir kraštutiniai dešinieji rengia išpuolius prieš žurnalistus. Ši šalis per 14 vietų nukrito į 51-ąją, rašo RSF.
Prancūzija per penkias vietas smuktelėjo į 35-ąją, iš dalies dėl vis dažniau rengiamų kratų žiniasklaidos priemonių biuruose bei žurnalistų namuose, tvirtina RSF. Policija, tyrusi dopingo vartojimą dviračių sporte, surengė reidus į sporto dienraščio l'Equipe ir savaitraščio Le Point redakcijas. Nuolatinė spaudos laisvės erozija JAV, Prancūzijoje ir Japonijoje kelia ypatingą nerimą, teigia RSF.
Vis dėlto Šiaurės Korėja, Turkmėnija ir Eritrėja išlieka labiausiai nelaisvos, represijas taikančiomis šalimis. Šiemet iki jų lygio nusileido dar kelios valstybės Iranas, Kinija, Birma ir Kuba.
Yra ir geresnių naujienų. Padėtį pagerino Bolivija, iš 45 vietos užkopusi į 16, tačiau, pasak RSF, dėl politinės įtampos šalyje padėtis gali keistis. Mažutė, Himalajuose esanti, Butano karalystė šoktelėjo per 44 vietas į 98-ąją, kadangi čia buvo pradėtas leisti pirmasis privatus laikraštis.
Lietuva irgi grimzta žemyn
Spaudos laisvės būklė Lietuvoje per metus suprastėjo: pagal spaudos laisvę, Lietuva pernai buvo 22, šiemet jau 27 vietoje pasaulyje. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius mano, kad spaudos laisvės Lietuvoje prastėjimo tendencijas lemia žiniasklaidos verslo skaidrumo problemos, žurnalistikos vietos spaudoje mažėjimas, gerų žurnalistų nutekėjimas iš žiniasklaidos priemonių į viešųjų ryšių agentūras ir politiką. Jų vietą užima menko išsilavinimo, iš gatvės į spaudos puslapius, radijo ir TV laidas patenkantys neišsilavinę vaikinai ir merginos, kuriais darbdaviai dažnai manipuliuoja.
Tačiau, būdama 27 vietoje, Lietuva iš kitų ES narių lenkia Didžiąja Britaniją (28 vieta), Kiprą (30), Graikiją (32), Prancūziją (37), Italiją (40), Ispaniją (42).
Tuo tarpu Estija pagal spaudos laisvę per pastaruosius metus pakilo aukštyn. Pernai Estija buvo 11 vietoje, šiemet 6. Latvija iš 17 vietos pakilo į 11.
Iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių 5 vietoje yra Čekija, 8 Slovakija, 10 Vengrija, 13 Slovėnija.
Spaudos ir žodžio laisvė sudaro Laisvės indeksą
Reikia pridurti, kad rugpjūčio 7 dieną buvo paskelbtas vadinamasis pasaulio Laisvės indeksas, į kurį įėjo ir spaudos laisvės reitingai.
Valstybės buvo sulygintos pagal ekonominių ir asmeninių laisvių lygį. Šis indeksas buvo susumuotas iš kelių tarptautinių organizacijų pateiktų metinių duomenų. Daugiausiai buvo pasikliauta ekonominės laisvės fondo Heritage, institutų Fraser ir Cato, žmogaus teisių organizacijos Freedom House ir laisvos spaudos bendrijos Reporteriai be sienų surinktais duomenimis. Pirmiausiai visus juos suvedė į vieną bendrą rodiklį, po to jis buvo pritaikytas kiekvienai iš 159 pasaulio šalių. Bendras Laisvės indeksas nuo visiškos laisvės nebuvimo iki absoliučios laisvės buvo išvestas iš ekonominių, asmeninių laisvių lygio ir mokesčių dydžio.
Netikėtai laisviausia pasaulio šalimi tapo mūsų kaimynė Estija, kuriai iš 100 teko 85,2 balo. Mažiausiai laisvės yra Šiaurės Korėjoje, kas nė kiek nestebina. Beje, ir tuos menkus beveik 7 balus ji iškovojo mokesčių politikos dėka
Į pirmąjį laisviausių šalių dešimtuką taip pat įėjo Airija, Kanada, Šveicarija, Islandija, Bahamų salos, Didžioji Britanija, JAV, Kipras ir Naujoji Zelandija. Kitoje sąrašo pusėje nuo jo galo Libija, Kuba, Birma, Laosas, Turkmėnija, Baltarusija, Uzbekistanas, Zimbabvė ir Pusiaujo Gvinėja.
Įdomu, kurioje sąrašo vietoje atsidūrė kitos Baltijos šalys. Galime nuraminti, gana aukštoje. Štai Latvija 21, o Lietuva net 16. Jos be Estijos užima aukščiausias pozicijas iš visų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Pavyzdžiui, Ukraina atsidūrė 87, Moldova 93 vietoje, o Kazachstanas ir Tadžikistanas vos ne sąrašo gale. Analitikai pastebi, kad vidutinis Laisvės indeksas buvusiose sovietinėse respublikose nesiekia 50 balų ir kur kas žemesnis negu apskritai Europoje 70, bet šiek tiek aukštesnis negu, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų šalyse.
Gal nustebino, o gal ir ne, laisvių padėtis Rusijoje. Ši kaimynė atsidūrė tik 124 vietoje, gavusi vos 42 balus. Analitikai apskaičiavo, kad šį indeksą Rusijai numušė bloga padėtis asmeninių laisvių srityje, nors pagal ekonominių laisvių kriterijų ji užimtų 97, o pagal mokesčių lygį netgi 75 vietą.
Suprantama, kodėl Rusijos ekspertai skeptiškai įvertino Amerikos studento pastangas į vieną skaičių suvesti visą platų laisvių spektrą. Ekstremalios žurnalistikos centro direktorius Olegas Panfilovas sako, kad žodžio laisvės matematiškai nustatyti neįmanoma. Prieš keletą metų šis pareigūnas atsisakė dalyvauti nustatant Reporteriai be sienų reitingus... Žmogaus teisių instituto direktorius Valentinas Gefteris mano, kad tai tas pats, kaip nustatyti bendrą sergančių visame pasaulyje temperatūrą. Bet jis pripažįsta, kad suduoti eilinį niuksą toms šalims, kurios yra antrojoje Laisvės indekso sąrašo pusėje ne pro šalį...
Naudotasi interneto svetainėje http://www.rsf.org/ paskelbta reitingų lentele ir apžvalgos analize.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |