Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vidurio ir Rytų Europa: stulbinamas ekonomikos augimas jau praeitis (5)

Aušra Radzevičiūtė
2009 01 07

Pasaulinės finansų krizės padarinių neišvengė praktiškai nė viena pasaulio valstybė, tačiau, nepaisant objektyvių panašumų, ekonominė situacija atskirose valstybėse akivaizdžiai skiriasi. Kaip ir reakcija į sunkumus bei ateities perspektyvas. Tai kuo puikiausiai atspindi Vidurio ir Rytų Europos valstybės: Slovakija, kuri nuo šių metų pradžios džiaugiasi įsivedusi eurą, Čekija, kuri jokios krizės nemato, ir Vengrija, kurios liūdnu pavyzdžiu lietuvius dar neseniai gąsdino premjeras Andrius Kubilius.

Vertindamas perspektyvas 2009 m., įtakingas laikraštis „Financial Times“ klausia, ar galima tikėtis, kad ekonominė krizė baigsis dar šiais metais. Ir atsako: JAV, Didžiajai Britanijai, Ispanijai ir Airijai – ne, o kitoms Europos valstybėms ir Japonijai – „gali būti, kad taip“.

Kalbant apie Vidurio Europos šalių dabartinę ekonominę padėtį, reikia pasakyti, kad bene didžiausią šaltakraujiškumą rodo Čekija, iš Prancūzijos perėmusi pirmininkavimo Europos Sąjungai vairą. Ši šalis tiesiog privalo išlikti solidi ir tai jai pavyksta. Dar praėjusių metų pabaigoje, kai daugelyje valstybių, o ypač – Lietuvoje, „dangus griuvo“, Čekijos finansų ministras Miroslavas Kolousekas pareiškė, kad jokios ekonominės krizės šalyje nėra. „Baigėsi itin sėkmingi laikai ir prasideda normalus ekonomikos laikas, per kurį nėra jokio reikalo priiminėti ypatingų sprendimų ar priemonių“, – patikino Čekijos finansų ministras. Šios šalies centrinio nacionalinio banko vadovas Zdanekas Tumas situaciją apibūdino dar šalčiau: „Čekijos ekonomika stabili, augimas lėtėja, bet mes to ir tikėjomės. Tolesnė raida didele dalimi priklausys nuo mūsų pagrindinių partnerių Europoje.“

Čekijos BVP augimo prognozė 2009 m. – apie 3,1–3,3 procento.

Didelių ekonominių sukrėtimų fone Lenkijos ekonomika atrodo gana sveikai. Nepaisant to, gruodį Pasaulio bankas pranešė, kad sutiko suteikti Varšuvai kreditą, kuris bus panaudotas vyriausybės vykdomai fiskalinei reformai palaikyti, taip pat – ir platesnėms ekonomikos reformoms, kurių šioje šalyje neišvengiamai reikia. Pasaulio banko pranešime spaudai sakoma, kad Lenkija nori pagerinti valstybės finansų kokybę ir efektyvumą, padidinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą rinkai ir sustiprinti verslo klimatą šalyje.

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos ministrų kabinetas nusprendė parengti prevencinį šalies finansų sistemos stabilizavimo ir palaikymo planą, kuriam įgyvendinti, pasak premjero Donaldo Tusko, bus skirta net 24 milijardai eurų. Viena iš lenkiškojo krizės prevencijos plano dalių – indėlių ir paskolų garantijos bei lengvatiniai kreditai verslui.

Lenkijos BVP augimo prognozė 2009 m. –3,7 proc. (anksčiau buvo skelbta 4,8 proc.).

Turbūt labiausiai Vidurio Europoje nepasisekė Vengrijai, kuri dar spalio mėnesį pateko į itin sunkią ekonominę padėtį – iš šalies pradėjo trauktis užsienio kapitalas, katastrofiškai krito biržų indeksai, o nacionalinė valiuta forintas euro atžvilgiu atpigo net 15 procentų. Vengrija buvo priversta kreiptis pagalbos į Pasaulio banką, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir ES. Laikraščio „Business & Finacial Markets“ teigimu, pagalba buvo suteikta ypač griežtomis sąlygomis, kurios rimtai suvaržė Vengrijos ekonominę laisvę, galėjusią stimuliuoti ekonomiką. Remiantis „Reuters“ duomenimis, iš TVF Vengrija gavo 15,7 mlrd. JAV dolerių paskolą, o tai yra dešimt kartų daugiau nei šios šalies kvota fonde. Iš viso tarptautinė finansinė pagalba Vengrijai sudaro per 25 mlrd. dolerių.

Atsižvelgdama į tai, kad 2008 m. ekonomika vietoj planuoto 1,2 proc. augimo sumažėjo 1 proc., Vengrijos finansų ministerija skubiai ėmėsi mažinti numatytą biudžeto deficitą – nuo 895,1 mlrd. iki 784,6 mlrd. forintų (arba – nuo 2,9 proc. iki 2,6 proc. BVP).

Vengrijos BVP prognozė 2009 m. – sumažėjimas 1,7 procento.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybės su rimtais ekonominiais sunkumais susiduria ir dėl kelių subjektyvių priežasčių: jų finansų sistemos buvo kontroliuojamos užsienio bankų, o vartojimo bumas, paremtas lengvu gyventojų bei verslo skolinimusi ir auginęs BVP, tiesiog susprogo.

„Lengvų pinigų, žemų procentų ir sveiko pasiryžimo rizikuoti tikrovėje Rytų Europa gyveno gerai. Finansavimas buvo lengvas, kreditų daug, o augimas stabilus“, – rašo laikraštis ir primena, kad tokie laikai tikrai praėjo.

Vokietijos ekonomikos instituto analitikai mano, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybių ekonomikos stipriai priklausomos nuo to, kas vyksta Vokietijoje, kuri sudaro apie 27 proc. euro zonos ekonomikos ir 20 proc. visos ES BVP. Į Vokietiją iškeliauja apie 26 proc. lenkų, 28 proc. vengrų ir 31 proc. čekų eksporto. Todėl, instituto analitikų teigimu, jei sulėtės Vakarų  Europos rinkos, tai naująsias ES nares paveiks ilgam laikui.

Dar vienas įdomus aspektas, kuris lemia Rytų ir Vidurio Europos šalių ekonominę padėtį ir į kurį atkreipia dėmesį ekspertai – vakariečių investicijos ir jų pagrindu sukurti ištisi ūkio sektoriai. Žurnalas „Finance Emerging Europe“ rašo, kad Rumunijoje su rimtomis gamybos problemomis susiduria austrų kompanija „Voestalpine“, o pasaulinis plieno gamintojas „Mittal Steel“ mažina gamybos apimtį. Slovakijoje gamybą mažina prancūzų „Citroen“ ir vokiečių „Volkswagen“, Čekijoje – VW „duktė“ „Škoda“.

Anot ukrainietiškos interneto portalo „Expert“ versijos, Rytų Europos šalis pakirto ta pati liga – palyginti pigūs kreditai ir masinis Vakarų investuotojų atėjimas, sužadinę begalinio augimo iliuziją. Tačiau dėl pasaulinės finansų krizės rinkos indeksai pradėjo kristi, o vietinės valiutos – pastebimai pigti. Tai gal ir patiktų investuotojams, įmerkusiems šiose šalyse pinigų, bet tikrai nedžiugina vyriausybių, nes ekonomikos augimo metais buvo paimta daugybė kreditų užsienio valiuta.

„BD Research“ atkreipia dėmesį, kad kreditų apimties augimas – tai problema, kurią Rytų Europos valstybės susikūrė pačios: joms nevertėjo „prisirišti“ prie amerikietiškų ekonomikos ciklų ir buvo būtina riboti privačių asmenų įsiskolinimo užsienio valiuta augimą. Geriausias būdas tai subalansuoti – griežta mokesčių politika.

Konsultavimo bendrovė „Moellendorf&Co“ įsitikinusi, kad, palyginti su kitomis šalimis, kurios taip pat patiria ekonomikos krizę, Vengrija turėjo trūkumų, kurių negalima kompensuoti vien tik žemo forinto kurso sąskaita. Anot bendrovės ekspertų, šioje šalyje daugelis kompanijų arba jau turi rimtų problemų, arba jų turės artimiausioje ateityje. O tai lemia rinkos mažėjimą ir augantį nedarbą, kuris paskui save velka kitas bėdas – mažėja mokesčių surinkimas, didėja biudžeto deficitas ir t. t.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras