Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Andrejus Rezčikovas. Latvijai rūpi ne karas, o ekonomika

2009 01 07

Kaip pranešė Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Sartas, dėl užgriuvusių ekonomikos problemų Ryga pasiruošusi sustabdyti naujesnių ginklų pirkimą, taip pat dalyvavimą kai kuriose karinėse NATO operacijose.

2009 metais Latvijos gynybos ministerija iš JAV ir Europos kompanijų ketino įsigyti laivų, radarų ir stebėjimo sistemų už 156 mln. JAV dolerių, tačiau dabar šiems ketinimams įgyvendinti trukdo finansų krizė, kuri Latvijai smogė bene skaudžiausiai iš Europos Sąjungoje narių.

Europos Komisija pranešė, kad Latviją iki 2011 metų paremtų apie 3,1 mlrd. eurų. Iš Tarptautinio valiutos fondo ji gautų 1,7 mlrd. eurų. Iš viso iš tarptautinių institucijų Latvijai atitektų 7,5 mlrd. eurų paramos.

Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija Latviją pasirengusios sušelpti 1,8 mlrd. eurų. Pasaulio bankas pažadėjo 400 mln. eurų paramą, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat Čekija, Lenkija ir Estija –  500 mln. eurų paskolą.

Viena pirmųjų pagalbos ranką ištiesė Lenkija, kuriai su Latvija gražiai sekasi bendradarbiauti NATO ir ES.

Pastebėtina, kad 2009 metų karinį biudžetą teko sumažinti visoms trims Baltijos šalims.  Briuselio yra nurodyta, kad NATO narės gynybai privalo skirti apie 2 proc. BVP. Ryga ir Talinas iki šiol tvarkėsi neblogai, o Vilniaus sąnaudos tesiekė vos daugiau nei 1 proc.

Pagal 2008 m. gruodžio 22 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (56)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (45)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (135)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (3)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras