Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos vardas – Josifas Stalinas?! (8)

Komentarai:

Audrius, 2009 01 24 14:19
kazkaip artimesne nuomone man ta, kad tokie diktatoriai tiesiog buvo aveles vilko kailiu(perfrazuota)... niekuo nepasitikintys ir norintys performuoti visa aplinka pagal save... mastanciu-kurybingu zmoniu naikinimas ir neprotaujancios tautos auginimas, kuri negaletu niekam priesintis ir soktu kaip tos ziurkes pagal stebuklingos fleitos garsa... rusija - stipriai suzalota tauta, bet manau, kad dar nepasmerkta...norisi kartais tuom tiket... juk ir ju tautoje yra ZMONIU, nors nemazai ir mankurtu, kuriais ir valdzia naudojasi

Pažįstamas, 2009 01 12 17:23
Dalintis savo "apmąstymais" vien tik perskaičius straipsnio pavadinimą,-tai netik kad įžūlu,-tai rodo komentatoriaus tusčiagarbiškumą, akivaizdų savęs pervertinimą ir net kvailumą. Reikėjo nors perskaityti tai apie ką taip drąsiai švaistaisi savo "apmąstymais"

Vienas Pazistamas, 2009 01 12 13:49
Lietuvos lopatologu mada - sugalvoti mela, ir pergalingai kritikuoti ji savo straipsniuose.
Primenu, kad Rusijos vardo konkursa laimejo Aleksandras Nevskis. Jis ir yra Rusijos vardas, o ne Stalinas.

Dziugas, 2009 01 12 00:50
Cia to sorry

Dziugas, 2009 01 12 00:49
Faktas, kad es rusofobas

sorry, 2009 01 11 23:10
Tai faktas-Stalinas -šiuolaikinės Rusijos veidas. O tuo besididžiuojantys rusai tik dar labiau menkina Rusijos įvaizdį. Nors rusams tokios subtilybės vargu ar suvokiamos

Studentas, 2009 01 11 21:22
Gazmanovas ne taip dainuoja jis dainuoja taip: Ja radzdion v sovietskam sajuze zdelan ja v sssr! :)

Kad ir kokia butu apatija Lietuvos liberastu, bet visgi jie yra gime toje santvarkoje kokia dabar peikia.

Noriu pasakyti viso labo tik viena dalyka. Per visus situos metus Rusijos vadovybe ne karto nera deklaravusi apie Stalina, jo galybe, ne vienam pareiskime nera minimas jo vardas. Na jeigu buti visiskai objektyviam tai nebent per 65 metu jubilieju kremliaus aikstei nusilenke stalinui, suprantama kodel.

Todel putinui ar medvedevui brukamas stalino ivaizdis subliuks taip kaip subliusko konspiracijos teorijos jog buves prezidentas putinas savo ipediniu paskirs Ivanova ir jog Putinas ateis i valdzia sia vasara del konstitucijos pakeitimo neva. Ka gi sekmes ir toliau kuriant bevercius konspiracijos suokalbius.

Dziugas, 2009 01 11 21:10
Autorius masto kaip eilinis nemasantis Rusijos televizijos ziurovas (nors daugelis eiliniu rusu sia nesamone nepatikėjo), manantis, kad tai tebuvo zaidimas, kurio rezultatus nuleme liaudies nuomone (tarp kitko is viso balsavo tik apie 2 proc. Rusijos gyventoju, programos reitingai buvo labai zemi). Taigi dziaugsmingai saukti, kad Rusija renkasi Stalina pagrindo kaip ir nelabai yra. Bet svarbiausia ne tai. “Zaidimas” organizuotas valstybiniame Rusijos kanale, skirtame, visu pirma, perteikti valdzios ideologijai bei propagandai. Balsavimo rezultatus reikia vertinti, kaip valdanciuju ideologija, mums sakančia, kad pagrindines dabartines Rusijos valdžios vertybes yra – imperializmas, nepakantumas bet kokiam liberalizmui, konservatyvumas, pseudopatriotiskumas...
Straipsnio autoriaus nusisnekejimai apie Stalina nepasiduoda jokiai kritikai. Siulyciau, laisvu laiku, paskaityti siek tiek apie Stalino asmenybe, apie jo poziuri i rusu tauta, kuris niekuo nesiskyre nuo Lenino (prasta ir atsilikusi tauta, bet, kaip irankis pasaulines revoliucijos kurimui tiks; „Ka padarysi, kitos tautos pas mus nera“ Stalinas ). Stalinui tautybes neegzistavo, rusai jam buvo tiek pat brangus kiek vokiečiai ar amerikiečiai.
O tie paistalai apie galybe, Vytauta ir t.t., tai is viso ligonio kliedesiai.
P.S. Geda, kad autorius vietoj to, kad vertintu propaganda is salies, pats jai pasidave.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras