Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Argentina – nauja Rusijos partnerė (2)

Aurimas Dunauskas
2009 01 13

Palanki Pietų Amerikos valstybių reakcija į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lapkričio mėnesį vykusį vizitą atvėrė naujų perspektyvų Rusijos įtakai šiame žemyne. Apsilankydamas Peru, Venesueloje, Brazilijoje ir Kuboje, D. Medvedevas visam pasauliui atskleidė Rusijos siekį glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos laikė savo įtakos zona. Iš pirmo žvilgsnio Rusijos prezidento apsilankymas Pietų Amerikoje gali atrodyti kaip paprastas naujai išrinkto vadovo vizitas, per kurį siekiama užmegzti ar sutvirtinti jau egzistuojančius ekonominius ir kultūrinius ryšius. Tačiau pažvelgus atidžiau ryškėja, kad apsilankymas Pietų Amerikoje atspindi Rusijos mėginimą įsitvirtinti jai iki šiol sunkiai prieinamoje geopolitinėje erdvėje. Tai patvirtina Argentinos ir Rusijos santykių raida, kurios pagrindiniais akcentais pastaruoju metu tapo viešos šių valstybių vadovų deklaracijos apie strateginę partnerystę ir gruodžio mėnesį pasirašytos dvišalės sutartys. Jos nužymi abipusio bendradarbiavimo pradžią įvairiose srityse. Viena iš jų – energetika.

„20 proc. Argentinos elektros energijos yra pagaminama su rusiška įranga“ – šiuos ne be pasididžiavimo nuskambėjusius Rusijos premjero Vladimiro Putino žodžius vertėtų suprasti kaip įžangą į intensyvesnį energetinio bendradarbiavimo etapą. Artimiausiu metu parduodama įranga taps tik viena iš sudedamųjų, bet toli gražu ne svarbiausia šio bendradarbiavimo dalimi.

Tarpvalstybinio energetikos verslo mastą iš dalies atskleidė antrosios pagal dydį Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ lapkričio mėnesį paviešinti ketinimai įsigyti 20 proc. Ispanijos energetikos įmonės „Repsol“ akcijų. Atrodytų, kuo čia dėta Argentina? Nors dėl „Repsol“ akcijų paketo pardavimo Rusijos kompanijai labiausiai baiminosi Ispanijos vyriausybė, savo ruožtu sukeldama ekonomikos apžvalgininkų nerimą dėl Ispanijos energetikos rinkos ateities, verta priminti, kad „Repsol“ taip pat yra didžiausia privati energetikos bendrovė ispaniškai kalbančiose Pietų ir Centrinės Amerikos šalyse. O kad su „Repsol“ kontrole siejama pusiausvyra Argentinos energetikos rinkoje, patvirtina Rusijos energetikos ministro Sergejaus Šmatko deklaracija Argentinos prezidentės Cristinos Fernandez de Kirchner vizito Rusijoje metu. Joje buvo užsiminta, kad „esant reikalui „Lukoil“ pirkimo akcija sulauks politinės Rusijos paramos“.

Gruodžio mėnesį „Lukoil“ sumažino ketinamų įsigyti akcijų dalį ir netrukus nukėlė pirkimo datą neapibrėžtam laikui. Tačiau „Lukoil“ vis dėlto įžengė į Argentinos energetikos rinką, trejiems metams pasirašydama bendradarbiavimo sutartį su Argentinos energetikos įmone „Enarsa“. Taip Argentina rado alternatyvą iš Venesuelos ir Bolivijos tiekiamoms naftai ir dujoms. Sutarties pasirašymo išvakarėse Argentinos planavimo ir investicijų ministras Julio de Vido teigė, kad jo šalis „pasinaudos „Lukoil“ suteikiamomis galimybėmis“. Konkrečiai „Lukoil“ suteiktos galimybės reiškia ne tik naftos tiekimą Argentinai palankiomis kainomis, bet ir netoli Buenos Airių statomas naftos saugyklas ir netrukus atsidarysiančią „Lukoil“ atstovybę Argentinoje.

Argentinos ir Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje toli gražu neapsiriboja vien „Lukoil“ užkariaujama rinka. D. Medvedevas prasitarė sieksiąs susitarimo dėl Rusijos dalyvavimo tiesiant dujotiekį tarp Bolivijos ir Argentinos. Bolivija, kurios teritorijoje yra antrieji pagal dydį Pietų Amerikoje gamtinių dujų telkiniai, 2007 m. kovo mėnesį pasirašė sutartį su Argentina dėl 1,5 milijardo JAV dolerių vertės dujotiekio tiesimo. Jį nutiesus Argentinai tiekiamų gamtinių dujų kiekis išaugtų keturgubai. Neabejotina, kad pasiekusi susitarimą su Argentina Rusija sutvirtintų savo pozicijas kaimyninių valstybių energetikos rinkose. Beje, kai kuriose iš jų Rusija jau senokai nebe viešnia: naujų gamtinių dujų telkinių paieška Bolivijoje praėjusiais metais buvo patikėtos ne kam kitam, o Rusijos koncernui „Gazprom“...

Taigi, Kremliaus siekiama strateginė partnerystė su Argentina įgauna apčiuopiamą pavidalą energetikos sektoriuje, tačiau tuo šalių bendradarbiavimas nesibaigia. Gruodžio mėnesį oficialaus Argentinos prezidentės vizito Maskvoje metu pasirašytos sutartys abi šalis suartina ir kitose, ne mažiau svarbiose srityse.

Rusijos atominės energetikos koncernas „Rosatom“ pasirašė susitarimą su Argentinos planavimo ir investicijų ministerija dėl taikaus branduolinio kuro panaudojimo partnerystės. Tuo pačiu metu pasirašytais memorandumais Rusija ir Argentina įsipareigojo bendradarbiauti komercinio arbitražo, geologinių tyrimų ir tarpbankinių operacijų srityse. Šie susitarimai kloja pamatus naujam bendradarbiavimui, o intensyviais prekybiniais ryšiais Rusija ir Argentina yra susijusios jau kurį laiką: per pastaruosius ketverius metus abipusė prekyba išaugo penkis kartus ir jos apyvarta sudarė 1,3 mlrd. JAV dolerių. Numatoma, kad 2009 m. dvišalės prekybos apimtis sieks jau 2 mlrd. dolerių.

Tarptautinėje žiniasklaidoje nedrąsiai buvo užsiminta ir apie karinį šalių bendradarbiavimą, kurio pradžia – dar 2007 m. rugsėjo mėnesį prasidėjusios derybos dėl rusiškos karinės technikos pirkimo1.

Dėl šių susitarimų Argentina iškyla kaip viena iš labiausiai patikimų Rusijos partnerių Pietų Amerikoje. Tačiau optimistiška D. Medvedevo ir C. Fernandez de Kirchner strateginės partnerystės ir daugiapolio pasaulio vizija vargu ar sulauks palankios Jungtinių Amerikos Valstijų reakcijos. Tad ar tikrai Argentina bus svarbiausia Rusijos partnere Pietų Amerikoje, parodys netolima ateitis.

1http://www.lesechos.fr/info/aero/300315999-la-russie-va-proposer-a-l-argentine-d-acheter-des-armes-russes.htm

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras