Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Gazos ruožo konflikto užbaigimas

2009 01 13

Kova Gazoje tęsiasi toliau, o krizę dar padidino Libano raketos, nutaikytos į Izraelį. Visgi ketvirtadienį (sausio 8 d.) Egipte prasidėjo derybos – Izraelis, „Hamas“ ir palestiniečių prezidentas M. Abbasas nusiuntė savo delegacijas į Kairą. Kiekviena delegacija susitiks su Egipto vyriausybės atstovais atskirai ir neves derybų tarpusavyje.

Kairo derybos yra didelė Egipto prezidento Hosnio Mubarako, kaltinto dėl nesėkmingos politikos ir veiksmų Vidurio Rytuose, sėkmė. Žiniasklaidoje pašiepiamas prezidentas padarė pažangą, bendradarbiaudamas su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, paskatino tarptautines pastangas siekti paliaubų.

Žinomos tik kelios bendro plano detalės. Svarbi diplomatinio susitarimo dalis yra stebėjimo misija, sudaryta iš Europos ir arabų valstybių. Pirmiausia turi būti susitarta dėl paliaubų, o po jų turėtų eiti ir kitos detalės. Pagal „Spiegel Online“ turimą informaciją, prie misijos prisijungti buvo pakviestas Tunisas, Jordanija dar svarstoma, Saudo Arabija atsisakė dalyvauti, taip gali būti įtraukta Turkija (gali netgi vadovauti misijai). Iš Europos valstybių Danija ir Nyderlandai jau sutiko dėl tarptautinės misijos dislokavimo Gazos ruože. Iki šiol lieka neaiškus misijos mandatas, aprūpinimas ir įranga, tačiau ji turės du pirmuosius uždavinius: užtikrinti, kad „Hamas“ neatakuotų Izraelio teritorijos, ir nutraukti islamistų organizacijų aprūpinimą.

Derybos Kaire bus sutelktos į Prancūzijos ir Egipto parengtą paliaubų planą. Egiptiečių ir prancūzų pasiūlyme yra trys pagrindinės sąlygos: „Hamas“ turi sustabdyti raketų atakas, paliaubos neturi būti naudojamos ginklavimuisi ir tarptautinė institucija turi tai stebėti. Nepaisydama iškeltų sąlygų, „Hamas“ uždega žalią šviesą  šiai iniciatyvai, jai pritaria ir Izraelis.

Visgi dar lieka svarbių klausimų, kuriuos būtina išspręsti. Izraelis atkakliai tvirtino, kad nesės prie vieno derybų stalo su „Hamas“, tačiau ši savo delegaciją į Kairą atsiuntė dar trečiadienį: manoma, kad siekdama pasirengti derybiniams manevrams.

Kitas svarbus klausimas – būsima situacija palei sieną tarp Gazos ruožo ir Egipto. Jei „Hamas“ išgyvens politiškai, ji mažų mažiausiai turės užtikrinti netrikdomą Gazos ruožo aprūpinimą ir žmonių judėjimą per sieną su Egiptu.

Egiptas yra tarytum pasiūlyto susitarimo laiduotojas ir tai yra šiek tiek rizikinga. Nepaisant to, kad tarptautiniai stebėtojai bus įtraukti prižiūrėti naujų paliaubų, pagrindinė atsakomybė vis dėlto teks Kairui, kuris turės užkirsti kelią „Hamas“ ginklavimuisi. Kartu pats Egiptas sprendžia dilemą: viena vertus, tai galėtų pakelti šalies įvaizdį ir padidinti politinį svorį regione, kita vertus, Egipto vyriausybėje kai kurie politikai atmeta idėją, kad ateityje Kairas galėtų administruoti Gazos ruožą.

Imdamasis iniciatyvos palestiniečių ir Izraelio konflikte, H. Mubarakas rizikuoja tiek padėtimi vidaus politikoje, tiek tarp regiono valstybių. Kai Egipto prezidentas pakartotinai paprašė „Hamas“ sustabdyti raketų atakas, kad užkirstų kelią Izraelio armijos puolimui, tai buvo pavadinta „smūgiu į nugarą arabų nacionalistams ir islamui“.

Palestiniečių prezidentas taip pat yra įtrauktas į šias derybas dėl paliaubų. Jis planuoja atvykti į Kairą šeštadienį (sausio 10 d.), kad aptartų paskutines detales.

Dėl patvarios taikos nėra jokių garantijų, tačiau tai rodo vilties kibirkštį.

Pagal 2009 m. sausio 8 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (191)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras