Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Svajonės apie energetinį saugumą

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 10 20

 

Prieš išvykdamas į Helsinkį, kur artimiausiomis dienomis vyks Šiaurės ir Baltijos šalių premjerų susitikimas, Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas susitikime su Valdu Adamkumi pareiškė, jog esminiu šalies ir savo kabineto veiklos prioritetu laiko energetinį šalies saugumą. Iš tiesų, atsižvelgiant į gaisrą „Mažeikių naftos“ gamykloje, jo atneštus nuostolius bei padarinius, kuriuos vis labiau jaučia mažmeninė Lietuvos degalų rinka, toks G. Kirkilo pareiškimas atrodo labai politiškai savalaikis ir netgi ryžtingas, žinant, jog vienu pagrindinių susitikimo Helsinkyje motyvų bus diskusijos apie Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą su Rusija būtent energetikos srityje. Apie tai, ko gero, bus kalbama ir ten pat vyksiančiame neformaliame Europos Viršūnių Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame dalyvaus ir V. Adamkus. Beje, EVT taip pat susitiks ir su Vladimiru Putinu.

Tačiau jei nekreipsime dėmesio į tai, kad minėtas G. Kirkilo pareiškimas buvo padarytas politiškai itin tinkamu momentu, galėsime konstatuoti, jog tas racionalumas, su kuriuo dabartinis premjeras atėjo į šias savo pareigas, ima po truputį blėsti, ir mes vis dažniau susiduriame su išankstinės rinkiminės kampanijos apraiškomis.

Jei sudėliosime svarbiausius Rusijos ir ES žingsnius energetikos politikos srityje bent jau per pastaruosius metus, aiškiai pamatysime, jog Lietuvos premjero nurodytas prioritetas yra ne kas kita, kaip deklaracija, kurios įgyvendinimui dabartinėmis sąlygomis prireiktų arba radikalaus didžiųjų ES valstybių, visų pirma, Vokietijos politikos posūkio, arba paprasčiausio stebuklo – Rusijos pozicijos pasikeitimo. Ir jei pirmasis variantas įmanomas bent teoriškai, tai V. Putino režimas vos ne kiekvieną dieną įrodinėja, jog stebuklų Rusijoje nebūna. Paskutinė to apraiška – žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymas, parodęs, kad ir laisvos spaudos bei laisvo mąstymo stebuklų laikai toje šalyje baigėsi.

Žinoma, G. Kirkilas gali drąsiai teigti, jog kalbos apie Lietuvos energetinį saugumą yra pagrįstos dviem esminiais argumentais: (a) dar Algirdo Brazausko realizuota trišale Lietuvos, Latvijos bei Estijos iniciatyva statyti Ignalinoje trečiąjį modernų atominės elektrinės (AE) bloką, integruojant jį į Vakarų energetines sistemas; (b) sutartimi su lenkų „PKN Orlen“ dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo, kas užkerta kelią Rusijos kapitalo atėjimui į strategiškai svarbiausią Lietuvos ūkio sektorių.

Be abejo, minėtieji projektai yra nemenki Lietuvos laimėjimai. Tačiau tik politiniame lygmenyje, nes technine prasme nei vienas iš jų dar net nepradėjo judėti iš „mirties taško“. Statybos Ignalinoje, o juo labiau – elektros tinklų tilto į Vakarus tiesimas tėra popierinis projektas, o gaisras Mažeikiuose jau suteikė pretekstą lenkų kompanijai kalbėti apie savo įsipareigojimų vykdymo atidėjimą, nes ir pačios „PKN Orlen“ vadovybėje bręsta permainos, kurios dar nežinia kaip atsilieps šiam sandėriui. Beje, kalbant apie pastarąjį, nereikia pamiršti ir nesenai Lietuvos viešėjusios Rusijos delegacijos vadovo Konstantino Kosačiovo (Rusijos Federalinės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko) pagrūmojimo teigiant, jog „Mažeikių naftos“ pardavimas lenkams buvo „didelė klaida“.

Būtų sunku patikėti, kad Lietuvos premjeras neįžvelgia itin suaktyvėjusios energetinės Rusijos ekspansijos artimuose jai regionuose ir beveik visoje Europoje in corpore. Ko gero, lygiai taip pat G. Kirkilas supranta, jog ir be „Mažeikių naftos“ Rusijos įtaka Lietuvos energetinei sistemai yra didžiulė ir, iš esmės, vienpusiška, atsižvelgiant į tai, kokiais metodais savo tikslų, t.y. kainų už žaliavas kėlimo, siekia, pavyzdžiui, „Gazprom“. Tačiau tuo pačiu metu premjeras neskuba raginti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Arvydo Pociaus, kad šis bent Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atskleistų pažymas apie galimas kai kurių politikų sąsajas su iš esmės to pačio „Gazprom“ dukterinėmis įmonėmis Lietuvoje.

Sudėjus į vieną visumą jau minėtą „Gazprom“ kainų politiką ir tai, kaip Rusija „užsuko“ link Lietuvos nutiestą naftotiekį, akivaizdu, kad bandymai užsitikrinti premjero taip trokštamą energetinį saugumą savarankiškai, yra pasmerkti žlugti. Vadinasi, lieka tik kovoti dėl kuo didesnio ES kišimosi į jos rytinių regionų energetinę politiką, jau nekalbant apie tai, kad pagrindiniu Lietuvos, kaip, beje, ir viso Baltijos regiono, interesu turėtų būti vieningos ES energetinės politikos sukūrimas ir vykdymas, nes tik tai ir gali užtikrinti G. Kirkilo akcentuotą saugumą. Tačiau iki šiol, išskyrus pavėluotos V. Adamkaus reakcijos į dvišalę Vokietijos ir Rusijos sutartį dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo, jokių konkrečių Lietuvos žingsnių šiame kontekste nesimatė. Tuo tarpu Rusijai tokia atskirų ES šalių priklausomybė nuo jos dujų yra labai palanki ir padeda įgyvendinti senai žinomą įtakos sklaidos principą – skaldyk ir valdyk. 

Tiesa, drastiškai kritikuoti premjero vien už tai, kad jis pakartojo daugeliui ir taip žinomą tiesą, gal ir neverta. Bent jau tol, kol nesužinosime susitikimo Helsinkyje rezultatų. Tačiau pastarieji taip pat greičiausiai bus tik politinio pobūdžio, panašiai kaip trečiojo Ignalinos AE bloko statybos planai. O tuo tarpu Rusijos-Vokietijos dujotiekis jau tiesiamas, apsieinant ir be garsių politinių pareiškimų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras