Dar prieš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitikimą Dohoje (Kataras) spalio 18-21 d., vienuolika jos narių susitarė mažinti naftos gavybos kvotas, kad būtų sustabdytas jau mėnesį užsitęsęs šio kuro kainų kritimas. „Visos OPEC šalys susitarė sumažinti naftos gavybą vienu milijonu barelių per parą“, patvirtino šią informaciją Alžyro energetikos ir šachtų ministras Chakibas Chelilis.

Kas privertė pasaulio energetikos monstrus imtis tokių nepopuliarių ir nelauktų priemonių? Kokios prognozės?

Kas kelia naftos kainas?

Pastaruoju metu naftos kaina tirpo, tarsi plaukdama „kirviu žemyn“. Vasarą vartotojai buvo priversti mokėti „premiją“ dėl galimų trikdžių, kuriuos galėjo sukelti tiek sezoniniai uraganai, tiek neramumai įvairiuose pasaulio regionuose, tiek įtempta situacija vidurio-rytų Azijoje bei aplink Iraną. Tiek vienam, tiek kitam pavojui sumažėjus (JT Saugumo Tarybai priėmus skubius sprendimus), nafta pradėjo pigti.

Laikraščio „Financial Times“ duomenimis, nuo liepos vidurio naftos kainos nukrito apie 10 dolerių už barelį nuo 78 dolerių, t.y. apie 23 proc. Pastaruoju metu Niujorko biržoje kontraktai buvo sudaromi po 66 dolerius už barelį. Verslo analitikai iš „The New York Times“ rašo, kad tai lėmė daugelis, taip pat ir politinių globalinių priežasčių: JAV atšaldė savo siekį konfrontuoti su Iranu, kuris pagrasino sumažinti arba visai nutraukti naftos eksportą, išsisėmė Izraelio konfliktas su „Hezbollah“ Artimuosiuose Rytuose, ir į regioną atėjo sąlyginė ramybė, Irake taip pat pastebimas tam tikras stabilumas.

Tai, kad atsirado kitas įtempimo židinys – Šiaurės Korėja, kelianti grėsmę pasauliui savo branduolinio ginklo bandymais, naftos rinkai didelės reikšmės neturi. Vadinamajam „baimės faktoriui“ įtaką daro situacija didžiausiuose naftos gavybos centruose – Artimuosiuose Rytuose, arabų šalyse, Lotynų Amerikoje. Rusija ir Kinija, kurios yra ir šios žaliavos gavėjos ir naudotojos, atlieka stabilizuojantį vaidmenį globalinėje naftos politikoje, nes nesuinteresuotos nei staigiu eksporto padidėjimu, nei jo kritimu.

Ar galime tikėtis stabilumo?

Bet pastaruoju metu naftos kainos vėl šiek tiek auga. Tai daugiau sezoninė tendencija, tvirtina „Financial Times“ analitikai, nei politinių sukrėtimų įtakojamas reiškinys. Artėjant žiemos sezonui, visas Žemės pusrutulis, kuriame gyvena dauguma planetos gyventojų, linkęs kaupti kuro atsargas, todėl jo kaštai auga. Nors štai WTI markės naftos kaina NYMEX (Niujorko) biržoje atpigo 1,01 dolerio, tačiau tai laikinas reiškinys.

OPEC kontroliuoja apie 40 proc. visos pasaulyje išgaunamos naftos ir yra pajėgi išlaikyti stabilų (28 mln. barelių per dieną) jos išgavimo lygį, vadinasi, ir kainą. „Financial Times“ duomenimis, tas lygis – apie 50-55 dolerių už barelį. Jau dabar ši OPEC šalių išgaunamos naftos kaina – 55,27 dolerio. Nors didžiausia naftos eksportuotoja Saudo Arabija nepritaria kvotų mažinimui, ši šalis per pastaruosius du mėnesius 200 tūkstančių barelių per parą sumažino jos gavybą. Ja pasekė Kuveitas, sumažinęs ją 170 tūkstančių barelių.

Trys scenarijai

Iš tiesų, nuo Arabijos šeichų, automobilių bei lėktuvų kompanijų iki eilinio vartotojo – visus neramina klausimas: kur atsivers naftos kainos dugnas? Spėjimų vėlgi daugybė. Analitikai pateikia tris pagrindinius scenarijus (pagal žurnale „Business week“ pateiktą Stanley Redd‘o ir Chris Palmeri‘o analizę):

Sprogimas: Amerikai pavyksta įkalbėti JT imtis griežtų sankcijų prieš Iraną. Iranas, savo ruožtu, atsako laikinu naftos eksporto nutraukimu. Šiaurės Korėja toliau stimuliuoja savo branduolinę programą, Vakarai skelbia platų embargą, situacija artėja prie karo ribos. Venesuela apkarpo ir savo eksportą. Nafta šturmuoja 100 dolerių ribą ir – visi draugiškai persėdame ant dviračių.

Aukso vidurys: Amerikos ekonomika sulėtėja, tačiau ekonominė fazė nesikeičia – recesija neprasideda. Kinijos augimas taip pat aprimsta, tačiau padėtis nėra dramatiška. Kainos svyruoja nuo 60 iki 70 dolerių už barelį.

„Ice age“ („Įšalo“ versija): Globalus ekonomikos sulėtėjimas prasideda 2007 metais ir išauga 2008 m. Tuo pačiu metu žaliavinės naftos tiekimas labai padidėja. Naftos kaina kone ištirpsta, pasiekdama 22 dolerius už barelį...

Kelio atgal – nėra…

Pripažįstant, kad vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką naftos kainai, yra OPEC šalių ministrų nutarimai dėl naftos išgavimo kvotų kartelyje, galima prognozuoti, kad ši organizacija bandys apginti maždaug 60 dolerių už barelį lygį, kitaip sakant – kad ir vilkas sotus būtų, ir avys sveikos liktų. Ji sieks patenkinti tiek savo, tiek vartojančių šalių interesus, tačiau kainai krentant toliau (pavyzdžiui,10-15 proc.), gali būti imtasi radikalios kvotų mažinimo strategijos, kad būtų stabilizuota naftos kaina.

Pagal „Global Insight Inc.“ duomenis, naftos kainos kritimas 10 dolerių už barelį BVP pakelia apie 0,2 proc. Dar didesnę įtaką naftos kainos kritimas turės infliacijai. Be abejo, investuojantiems tai teigiama žinia, nes, nepakėlus bazinės palūkanų normos, o gal net ją sumažinus, tokių investicijų patrauklumas tik išaugs.

Legendinis Teksaso naftos magnatas T. Boone Pickensas vis dėlto nekeičia savo prognozių dėl 80 dolerių už barelį ir teigia: „Mūsų prognozė buvo beveik pasiekta, tik nesitikėjome, kad kaina pradės kristi taip greitai. Dabar turi įvykti nebent svarūs geopolitiniai poslinkiai, kad mes jau kitais metais pasiektume tą ribą, tačiau įsitikinęs, kad 2007 m. ir „normaliomis sąlygomis“ naftą pirksime už tą sumą“.

Tokios prognozės šiek tiek nuramina. Tačiau, kaip pastebi „Financial Times“, pasaulis jau negrįš į 2003-2004 metus, kai naftos kainos balansavo ties 30-40 dolerių riba.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.