Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  NATO pastangos atkurti dialogą su Rusija: priežastys ir tikėtinos pasekmės (II) (1)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 01 19

Pirmoji straipsnio dalis

Pažymėtina, kad Rusijai NATO siūlomo neįpareigojančio laipsniško dvišalių santykių atnaujinimo galimybė yra neabejotinai priimtina. Šią prielaidą patvirtina ir Rusijos atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino formalus pareiškimas, kuriame teigiama, kad „toks NATO sprendimas yra sveikintinas ir Rusija jau seniai pasirengusi dialogą atnaujinti“. Tokią Rusijos poziciją lemia kelios priežastys.

Kodėl Rusijai priimtinas siūlomas suartėjimas su NATO

Pirmiausia tai puiki galimybė išjudinti Kaukazo klausimo sprendimą. Atgaivintas Rusijos ir NATO dialogas padėtų Rusijai atnaujinti derybas su Aljansu dėl Gruzijos, įstrigusias dar praėjusių metų rugpjūtį. Rusija įgytų galimybę siekti jai palankių politinių susitarimų su NATO, padėsiančių išlaikyti separatistinius Gruzijos regionus (o optimaliu atveju – ir visą Gruziją) Rusijos įtakoje.

Kita vertus, atnaujintas dialogas su NATO suteiktų Rusijai galimybę bandyti diplomatinėmis priemonėmis riboti Aljanso „kietojo“ saugumo priemonių taikymą savo kaimynystėje. Pastaruosius kelis mėnesius Rusijos naudota agresyvaus atsako į NATO pastangas vienašališkai didinti savo saugumo garantijas politika siekiamo rezultato nedavė. Nepaisant tarp Aljanso valstybių įsivyravusios nuomonių įvairovės dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) diegimo, NATO neatsisakė ir, atrodo, kad ir toliau nebus linkusi atsisakyti PRG diegimo Rusijos pašonėje idėjos. Tai verčia manyti, kad artimiausioje ateityje Rusija galėtų tikėtis jai palankių NATO sprendimų šiuo klausimu, tinkamai manipuliuodama planuojamais pasirašyti (į ginkluotės kontrolės sritį patenkančiais ir kitais) dvišaliais susitarimais su Aljansu. O tam, savaime suprantama, būtina aktyvinti sulėtėjusį Rusijos ir NATO dialogą.

Galiausiai sulėtėję santykiai su NATO stabdo ir kitų Rusijai svarbių tarptautinės politikos klausimų sprendimo procesą. Pavyzdžiui, iki šiol tebėra miglota oficialių Aljanso santykių su Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) perspektyva. Taip pat neaiški lieka dar praėjusių metų liepą Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlytos Europos kolektyvinio saugumo idėjos, siekiančios didinti Rusijos įtaką Europos saugumo erdvėje, nagrinėjimo ES ir NATO galimybė ir kt.

Šiuos ir kai kuriuos kitus į tarptautinės politikos sritį patenkančius klausimus Rusija gali tikėtis išjudinti iš mirties taško tik pirmiau atnaujinusi konstruktyvų dialogą su Aljansu, taip parodydama bent formalią savo valią ir ryžtą atsakymų į įvairius tarptautinio saugumo klausimus ieškoti kartu su Vakarų bendruomene.

Ko galima tikėtis iš intensyvėjančio Rusijos ir NATO politinio dialogo

Taigi šių metų gruodį inicijuotą Rusijos ir NATO dialogo gaivinimo procesą galima laikyti abipusiai motyvuotu, atitinkančiu tiek Aljanso, tiek Rusijos strateginius interesus. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad artimiausiu metu reikšmingų sprendimų aktualiais tarptautinio saugumo klausimais tai greičiausiai nelems.

Viena vertus, tarpusavio santykių nuosmukį patiriančios NATO ir Rusija vargu ar bus linkusios forsuoti atsinaujinantį dvišalį dialogą. Šią prielaidą patvirtina ir oficialių Rusijos ir NATO pareigūnų pareiškimai dėl tolesnės Maskvos ir Briuselio santykių raidos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas gruodį Briuselyje priimtą sprendimą dėl NATO ir Rusijos santykių, pareiškė, kad „abipusiam pasitikėjimui atkurti ir aktyviems santykiams užmegzti bus būtinas laikas“. Aljanso generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio teigimu, sausį numatytame surengti NATO ir Rusijos tarybos posėdyje „ketinama aptarti Maskvos ir Briuselio santykių trinties taškus“. Todėl tikėtina, kad artimiausius kelis mėnesius dvišalis NATO ir Rusijos dialogas bus linkęs išlikti formalus, taigi – ir ribotai produktyvus.

Iš kitos pusės, nors ir demonstruodamos norą ieškoti bendrų sprendimų įvairiais tarptautinės politikos klausimais, Rusija ir NATO jau šiuo metu yra vedamos skirtingų, o tam tikrais atvejais – net prieštaraujančių vienas kitam strateginių interesų. Kaip pavyzdžius galima nurodyti jau šių metų pradžioje į NATO ir Rusijos Tarybos darbotvarkę galinčius patekti Rusijos ir Gruzijos bei Aljanso priešraketinės gynybos VRE kūrimo klausimus. Tai savo ruožtu grasina abi tarptautinės sistemos veikėjas įvelti į ilgalaikį dvišalį dialogą, kurio pažanga priklausytų nuo jų gebėjimo daryti įtaką viena kitos sprendimų priėmimo procesui per ekonominius, politinius, geopolitinius ir kitus svertus.

Dėl šios priežasties labiausiai tikėtinas atsigaunančių Rusijos ir NATO politinių santykių bruožas pirmoje šių metų pusėje – intensyvėjanti, tačiau ne itin produktyvi retorika svarbiausiais Rusijos ir NATO santykių klausimais. Todėl pirmųjų svarbių politinių susitarimų tikslinga tikėtis ne anksčiau kaip antroje metų pusėje, kai Rusija ir NATO susidurs su neatidėliotinų dvišalių sprendimų būtinybe, nes dvišalės sutarties dėl strateginės puolamosios ginkluotės galiojimas bus besibaigiąs.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras