Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos Sąjungos aritmetika: 25 + 2 = ?

Eglė Urbonaitė
2006 10 17

2006 m. rugsėjo 26 d. visoms Europos Sąjungos valstybėms-narėms ir ypač dviem siekiančioms narystės, Bulgarijai ir Rumunijai, svarbi diena. Paskelbiama Europos Komisijos ataskaita dėl narystės siekiančių valstybių pasiruošimo – vietoj numatyto įstojimo 2008 metais, Bulgarija ir Rumunija į ES bus priimtos 2007 m. sausio 1-ąją. Pasak EK pirmininko J. M. Barosso, taip užbaigiamas 5-asis sąjungos plėtros etapas, o ES narių skaičius išauga iki 27 valstybių narių.

Šiandienos ES – sąjunga, kuri valstybes-nares vienija jau ne vien ekonominiu pagrindu, bet ir politiniu (tik klausimas, ar kada nors prieisim iki vieningo pilietinio identiteto. Dabar apibrėžti, kas yra europietis ES kontekste vis dar gana sudėtinga. Lengviau rastume atskirų šalių identifikacijos aspektus, nei bendruosius sąlyčio taškus, nes kiekviena šalis narė nori išlaikyti savo savitumą, savo identiteto suvokimą, o sąjungai paliekami politiniai ir ekonominiai reikalai). Ką reiškia ES dar dvi, reikia pripažinti, kad ekonomiškai gana silpnos valstybės narės?

Istoriją prisiminus

Vienos svarbiausių ES dilemų, kilusių dar nuo Europos Ekonominių Bendrijų (EEB) įkūrimo – glaudesnis bendradarbiavimas, integracijos gilinimas ir klausimas, kas gali priklausyti šiai sąjungai. Pirmiausia kelta tik viena sąlyga – būti Europoje. Didžiajai Britanijai pareiškus norą tapti šios sąjungos nare, pamatyta, kad, norint užtikrinti efektyvią sąjungos politiką, vien šios sąlygos neužtenka. Beje, ši problema tapo ypač aktualia ginčijantis dėl Turkijos narystės. Turkijos priskyrimas geografinei Europai būtų gana drąsus sprendimas, nors taip būtų galima mėginti reguliuoti regioninių konfliktų eigą.

Acquis communautaire (teisinės bazės, ne vien tik pirminių, bet ir antrinių ES (tada dar EEB) teisės aktų perkėlimas į stojančiosios valstybės teisę) perėmimas – dar vienas reikalavimas narystės siekiančioms valstybėms. Šis kriterijus beveik svarbiausias, nes acquis užtikrina pilnavertį ir racionalų valstybių ir sąjungos bendradarbiavimą tiek politinėje, tiek ekonominėje ir saugumo srityse. Tai – žaidimo taisyklės, kurių turi laikytis abi sutartį sudarančios šalys tam, kad būtų pasiekta maksimali nauda.

Kiekvienas plėtros etapas reiškia ne tik naujų valstybių įsijungimą į „šeimą“, bet ir parodo, kas dar stringa derybų dėl narystės procese. Prisiminkime Graikijos įstojimą 1981 m. Valstybės ekonominis silpnumas nebuvo pakankamai griežtai įvertintas. Suteikti ilgi pereinamieji laikotarpiai probleminėms šalies sritims adaptuoti. Graikija, pasinaudodama savo ekonominiu silpnumu, gavo nemažas kompensacijas Ispanijos ir Portugalijos priėmimo metu. Tada ir susimąstyta apie tai, kad pereinamieji laikotarpiai turi būti labai kruopščiai nustatomi. Kokybės kontrolė tapo svarbiu kriterijumi siekiant apsaugoti jau esančias sąjungoje valstybes. Tai pastebima ir Bulgarijos bei Rumunijos priėmimo procese. 

Narystės privalumai ir pavojai

Dar gegužės mėnesį pateiktoje Komisijos ataskaitoje buvo pažymima, kad abi valstybės turi probleminių sričių, kurios trukdė „uždaryti“ kai kuriuos derybinius skyrius. Daugiausia problemų abi valstybės turėjo su teisėtvarkos sistema bei administraciniais valstybės reikalais, neužmirštant ir pastaruoju metu ypač aktualaus organizuoto nusikalstamumo prevencijos aspekto. Taip pat didelis dėmesys skirtas žemės ūkio produktams, nes susidurta su mėsos kokybės problema. Siekiant užtikrinti visų jau esančių ES narių saugumą, numatyta keletas gana griežtų sąlygų, jei valstybės nesusitvarkys minėtųjų sričių. Pasak O. Rehn (Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą), jei Bulgarija ir Rumunija nesugebės pritaikyti savo administracinės sistemos taip, kad struktūrinių fondų lėšos būtų skirstomos efektyviai ir skaidriai, Europos Komisija pasilieka sau teisę peržiūrėti finansavimą dar 2007 m. ir, esant būtinybei, laikinai sustabdyti arba visiškai nutraukti finansavimo skyrimą. Trijų metų pereinamasis laikotarpis numatytas pieno, mėsos ir žuvies sektorių pritaikymui ES standartams. Pereinamuoju laikotarpiu šių produktų cirkuliacija bendrojoje rinkoje negalima, nors vidaus rinkai apribojimai netaikomi. Svarbios ir korupcijos bei saugumo sferos, nors pateiktoje ataskaitoje šiose srityse pastebimas gana didelis šalių progresas.

Nežiūrint į gana griežtas stojimo sąlygas, naujųjų šalių sėkmingas įsitraukimas į ES tikrai galimas. Kai kurios šalys labai palankiai vertina naujai stojančiąsias valstybes, pavyzdžiui, Estija jau nuo Naujųjų metų sutinka priimti darbo jėgą iš abiejų būsimų narių, o pereinamojo laikotarpio atsisako. Taigi, jei tiek Bulgarija, tiek Rumunija toliau taip pat sėkmingai vykdys įsipareigojimus kaip tai darė iki šiol, sankcijų taikymas nebus būtinas.

Ką Europos Sąjungai reiškia dar dvi ekonomiškai ne itin stiprios narės?

Kad Bulgarija ir Rumunija nori tapti Europos šeimos narėmis ir kokią naudą jos gaus iš sąjungos (ne tik struktūrinių fondų lėšos, bet ir bendra rinka, keturių laisvių svarba, prisijungimo prie Šengeno erdvės galimybė ir t.t.) mums visiškai aišku. Kyla kitas klausimas, kuris, tiesa, buvo diskutuojamas ir prieš mūsų priėmimą į sąjungą – kiek dar plėsimės. Kada pagaliau bus ištartas lemtingas „gana“?

Neseniai pirmininkavimą ES perėmusi Vokietija laikosi tos pozicijos, kad geriausiu atveju į ES dar gali būti priimtos dvi valstybės – Kroatija ir Turkija (Turkijos narystė, ko gero, kebliausias plėtros klausimas), tuo tarpu už plėtrą atsakingas O. Rehn mano, kad iki 2010 m. narystei turėtų būti pasiruošusi Kroatija. Turbūt svarbiausias veiksnys, šiuo metu lemiantis „priimti ar nepriimti“, yra institucinių inovacijų būtinybė. Šiuo metu administracinis aparatas darosi pakankamai sudėtingas ir sprendimų priėmimas komplikuojasi, ypač laiko atžvilgiu. Taip pat valdymo aparatas pakankamai brangiai atsieina valstybėms-narėms, o kaštai ne visada atneša tiek naudos, kiek tikimasi.

Kas pasikeis įstojus dar dviem valstybėms? Žiūrint iš administracinių pozicijų, kis valstybių narių atstovų skaičius ES institucijose, pavyzdžiui, Nicos sutartimi buvo numatyta, kokia institucijų sudėtis bus tada, kai sąjungą sudarys 27 valstybės, kad keisis kvalifikuotos daugumos proporcija Taryboje (258 iš 345), numatant galimybę valstybėms-narėms kreiptis dėl procentinės gyventojų dalies, pasisakančios už sprendimo priėmimą, nustatymo galimybę. Keisis komisarų skyrimo tvarka (nuo sekančios kadencijos komisarai bus skiriami rotacijos būdu, atsižvelgiant į geografinius kriterijus, kad visi sąjungos regionai būtų tinkamai atstovaujami Europos Komisijoje). Taigi didės visos sąjungos piliečių svarba politinių sprendimų priėmimo procedūroje, o atstovavimą bus mėginama supaprastinti.

Valdymo sistemos adaptavimas ir siekimas efektyvesnio politikos įgyvendinimo yra pakankamai svarbus faktorius nebepriimti daugiau narių, bet išlieka kitas ne mažiau svarbus veiksnys – ES piliečių nuomonė. Ką reiškia piliečių nuomonė, įsitikinome Konstitucijos Europai ratifikacijos metu, kada pirmiausia Prancūzijos (gegužės 29 d.), o paskui ir Nyderlandų (birželio 1 d.) piliečiai referendumuose atmetė tokį Konstitucijos Europai variantą, koks yra siūlomas. Kyla klausimas, ar kartais neatsitiktų tas pats, jei dėl ES plėtimosi būtų užduotas atviras klausimas visiems piliečiams. Deja, to nebus, nes pirmiausia per daug kainuotų, antra – Komisija ir Parlamentas yra įgalioti atstovauti visus sąjungos piliečius, todėl Europos Komisijos narys O. Rehn ir teigia, kad siekiant apsaugoti visų sąjungos piliečių interesus yra taikomos specialios taisyklės naujai stojančioms Bulgarijai ir Rumunijai.

Taigi gerai ar blogai, bet nuo 2007 m. sausio 1 d. mes būsime jau nebe 25, bet 27 po bendru ekonominiu-politiniu skėčiu gyvenančios valstybės. Kas pasikeis mums, lietuviams, po sausio pirmosios? Žvelgiant iš ekonominės pusės, vadinamojo „praturtėjimo per naktį“ nepajausime, nes tiek daugumos 2004 m. ES narėmis tapusių valstybių, tiek Bulgarijos ir Rumunijos BVP už valstybių senbuvių yra žymiai mažesnis. Nors 2007-2013 metų finansai dar nėra patvirtinti, bet tikėtina, kad Lietuvai teks mažesnė išmokų žemės ūkiui dalis, taip pat padidės konkurencija kai kuriose pramonės srityse. Bet tai galėtume laikyti ir teigiamu veiksniu, nes atsivertų didesnės rinkos galimybės. Institucijose Lietuvos dabar turimos pozicijos taip pat keisis: Komisijoje nebeturėsime savo komisarės, nes rotacijos būdu mūsų interesams atstovaus komisaras ar komisarė iš artimiausios kaimynės, Europos Parlamente vietoj 13 dabar turimų parlamentarų, turėsime tik 12. Taigi gausime dar glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, kad jos būtų mūsų sąjungininkės sprendžiant tuos klausimus, kurie Lietuvai aktualūs. Svarbiausia juk ne kiekybė, o tai, kaip kokybiškai sugebėsime išnaudoti savo turimus resursus bei naujos rinkos galimybes.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras