Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Krizės įveikimo planai Vakarų Europoje – be dviračio išradinėjimo (9)

Komentarai:

au, 2009 01 24 11:51
>>>Studentas

Trumpai ir aiskiai,tokiems, kurie nesiorientuoja erdveje.Saunuolis :)

Studentas, 2009 01 22 17:17
kur dingo komentarai ekonomikos srityje? :))

Studentas, 2009 01 22 09:26
Dziumbras siuo atveju teisus - tik laikas parodys. Yra dvi antikrizinio valdymo teorijos - esant krizei didinti mokescius ir taupyti, kita teorija teigia - mazinti mokescius ir skatinti vidaus ekonomika ivakcionuojant i salies uki dirbtines finansines injekcijas.

Galiu drasiai sakyti, jog tokie dabartines vyriausybes sprendimai buvo nulemti Kirkilo vykdytos politikos. Todel si sprendima reikia nagrineti nusikeliant i netolima praeiti.
Kirkilas, siekdamas politiniu dividendu, beatodairiskai vykde katastrofiska politika. Katastrofiska valstybei, bet tuo laikotarpiu naudinga lietuvos zmonems - juk ekonomika auga, atlyginimai auga, pensijos auga. Per Kirkilo nomenklaturini viespatavima tai yra nuo 2000-2008metus vidutine pensija isaugo 5-7 kartus. Tuo tarpu minimalus gyvenimo lygis nuo 125 iki 130 lituku. Juokinga? o as net zinau kodel - juk pensininkai politiskai aktyvus gyventoju sluoksnis kuris balsuoja ir balsuoja masiskai, tuo tarpu mgl pasalpas gauna daugiausiai vaikai, naslaiciai, neigalus neveiksnus ir taip toliau - politiskai neaktyvus, pagaunat?! Visgi reikalas toks Kirkilas uzuot vykdes tikra socialdemokratu politika vykde salta privatizacija, apie progresinius mokescius diskutavo bet tik diskutavo. Per ekonomikos augima Kirkilas uzuot didines mazino mokescius. Is sodros fondo, privatizacijos, stabilizacijos, recervo fondu istaske visas santaupas toms pacioms pensijjoms, valstybes tarnautoju darbo uzmokesciui ir t.t. Tai susidaro apvalios sumeles. Taigi uzuot sukaupe rezerva nomenkltarura ji istaske ir dar paliko skolas. O kodel as sakau, kad reikejo didinti mokescius per ekonomini pakilima? Tam yra kelios priezastys: visu pirma butu amortizuojama infliacija, kuri mazetu ir nesukeltu papildomu problemu; antra, butu surinktas didesnis biudzetas, is kurio butu kaupiamas rezervas juodai dienai; trecia, lietuvos mokestine nasta butu priartinta prie europs sajungos nes ji dbr yra 30%-40% mazesne nei europos valstybese (o valdzia dar labiau ja mazino!!) ir ketvirta, bene svarbiausia, mokescius ekonomikos pakilimo laikotarpiu reikejo didinti tam kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu galima butu juos mazinti! o ka mazinti jeigu jau mokesciai ir taip sumazinti iki ribines ribos? esant tokiems mokesciams pakilimo laikotarpiu nebuvo surenkami pinigai i biudzeta o ka kalbeti kad krizes metu bus tia padaryta ?! o biudzeto nesurinkimas atnesa finansine panika, visuotini bada ir greiciausiai valstybes katastrofa! be to, Baltijos valstybiu vartojimas yra mazas palyginti su europos valstybemis tia reiskia jog krizes metu skatinti ir taip maza vortotojiskuma yra beviltiska! Todel buvo pasirinkta tokia teorija - kelti mokescius ir taupyti. Jeigu lietuva butu sukaupusi rezerva per pakilima, ka padare estija, lietuviai net nepajustu "pasaulines krizes" rykstes. Na o tokia politika leme jau kitos priezastys, kur turiu jau kita teorija. Bet apie tai jau kita karta.

Visgi vyriausybe prieme si antikrizini plana paskubomis kas salygojo ir klaidas, kurios dabar isryskeja. Galima buvo apmokestinti naujas sritis NT mokesti, padidinti kitus bet ne vidutiniam verslui. Bet svarbiausia jog nebuvo laiko to daryti, bet visgi biudzeto priemimo istatymas suteikia galimybe koreguoti biudzeto finansinius rodiklius per metus, ka Kubilius ir darys. Visgi ir is banku pasiskolinti neiena, nes bankai patys vos kabo ant islikimo plauko. Mano giliu supratimu kaip galima butu pasiskolinti tai - Vyriausybe turi sukurti nuo krizes nukentejusiems asmenims gelbejimo fonda. Jo esme paprasta - gyventojai kurie per pakilima sukaupe turta gali skolinti siuos pinigus kitiems asmenims pvz obligaciju pavidalu, paskolu pavidalu ir pan. Su mazesnemis nei banku palukanomis, kurios dabar pakeltos. o po krizes sie gyventojai ispirkinetu sia paskola. Aisku toks planas akivaizdziai eina pries banku interesus nes tokiu atveju toks gelbejimo fondas nuviliotu visus banku klientus. Na kagi visgi banku interesai "svarbesni" uz visuomenes!

Dziugas, 2009 01 22 04:08
O tai kas buten jums Kubiliaus plane nepatinka? Sakykime, Londonas, pasak Vokietijos is viso absurdu uzsiimineja. Niekas iki siol tiksliai nezino kaip kovoti su krize, o kas buvo teisus laikas parodys. Tad nera ko cia loti anksciau laiko.

to apatiniam studentas, 2009 01 22 00:57
Niekam senai ne paslaptis kam tu dirbi. Todėl nieko nuostabaus, kad pritari Lietuvos žlugdymui, kurį vykdo Valinsko-Kubiliaus režimas

Studentas, 2009 01 21 21:01
Na kad ir kaip debiliskai skambetu 80% si antikrizini plana pritaikyta Lietuvos Respublikai galima pateisinti.

B-52, 2009 01 21 20:01
Valinskas su Kubilium jau nebeilgai niokos Lietuvą. Manau jie bus priversti atsistatydinti arba bus atstatydinti. Nei eiliniai lietuviai, nei Lietuvos oligarchai nesutiks apmokėti šito, save kažkodėl "dešiniais" pravardžiuojančio režimo avantiūrų ir šalies bankrotinimo. Vargu ar Kubiliaus -Šemetos iki šiol Pasaulyje neregėtas ir niekur nenaudojamas "kovos su krize" planelis pelnys Nobelio premija ekonomikos srityje. Tačiau Kubilius gali sulaukti ANTINobelio premijos (yra ir tokia) už labiausiai idiotiškus žmogaus "pasiekimus"

Studentas, 2009 01 21 19:16
gaila, kad didzioji lietuvos dalis is viso neraukia ekonominiose procesose o save priespastato giliais "asais" ir valstybes valdymo "zinovais" .

egle, 2009 01 21 13:56
Gaila, kad nei musu politikai, nei vyriausybe nesidomi, kokiais budais su krizemis bando susidoroti kitos vakaru salys. Musu valdzia "uzsiciklino" ties buhalteriniu biudzeto sureguliavimo klausimu ir pamirso, kad biudzetas - tai nera salies ekonomika, o tik jos dalis...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras