|
Gaisras Mažeikiuose ir vyriškos nuojautos
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 10 17
Kartais apninka neramus jausmas, kad kažkas vyksta ne taip, kad kas nors atsitiks. Paprastai, sako, tai būdinga moterims, kurios nujaučia asmeninio gyvenimo, dvasinės veiklos ir pan.permainas. Tegu ir vyrams būna leista pasipuikuoti tokiu nepaaiškinamu nuojautos jausmu, nors kažin ar tuo, kas gali įvykti, vadintume puikavimusi ar bent pramoga. Tarsi ir rimtų argumentų nėra, tarsi nuojautai apčiuopiamo pagrindo nerandi...
Bandau jį užčiuopti.
Na štai: sudegė labai svarbus Mažeikių naftos baras. Preliminariais duomenimis, nuostoliai gali siekti nuo 62 mln. iki 131 mln. litų, kitais duomenimis net iki 150 milijonų. Gaisras kilo praėjusį ketvirtadienį, kai išsiliejus mazutui užsidegė prieš 16 metų įrengtas giluminio naftos perdirbimo įrenginys, gaminęs šviesius naftos produktus. Anot įmonės atstovų, prie įprasto pajėgumo optimalaus 27,4 tūkst. tonų per parą perdirbimo planuojama grįžti po 6 - 9 mėnesių.
Lietuvos energetinei sistemai (laikykime: žmogui) suduotas skaudus smūgis. Vėl į viršų šuoliuoja dėl globalinių priežasčių pradėjusios kristi kuro kainos, tempiančios viršun infliaciją, o kartu sekinančios lietuvių viltis kada nors įsivesti eurą.
Lenkų kompanija PKN Orlen, jau susitarusi pirkti Mažeikių naftą už solidžią kainą, tikina, kad sandorio neatsisakys. Jį patvirtinti, kitaip sakant, sumokėti pinigus kaimynai žada lapkričio pirmojoje pusėje. Bet iš karto po gaisro koncernas staiga atidėjo sandorio finansavimo sutarties pasirašymą tariamai dėl to, kad išsiaiškintų padarytus nuostolius bei gaisro įtaką įmonės pelningumui. Nors abejonių kirminas sukirbėjo, tačiau logiška: pirkėjas turėtų pakoreguoti siūlomą kainą pagal patirtus nuostolius ir įmonės tolesnės veiklos perspektyvas.
Tačiau štai kitas, jau pačių lenkų pranešimas sukėlė dar didesnių abejonių. Kaip rašo didžiausias Lenkijos ekonomikos dienraštis Gazeta Pravna, antradienį įvyksiančiame PKN Orlen priežiūros tarybos posėdyje gali pasikeisti koncerno valdyba ir pats jos vadovas Igoris Chalupecas, ne kartą garantavęs sandorio tvirtumą. Koncerne savo valdymą sustiprintų priešlaikiniams parlamento rinkimams aktyviai besiruošianti Teisės ir Teisingumo partija, kuri turi savo poziciją dėl Mažeikių naftos pirkimo. Vadinasi, rašo lenkų spauda, kartu būtų destabilizuota ir bendrovės veikla. Gyvenimas parodė, kad paprastai keičiasi ir įmonės politika, verslo planai, dažnai atšaukiami ir jau sudaryti sandoriai...
Bet pagrindinis klausimas toks: kas kaltas dėl gaisro Mažeikių naftoje?
Ekspertai ir valdžios vyrai prašo neskubėti: gaisro priežastys tiriamos, sukurtos bent kelios komisijos, tyrimo rezultatai bus paskelbti. Ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama vidaus reikalų ministro R. Šukio, priėmė saliamonišką sprendimą: nors avarija yra ekstremalus įvykis, bet skelbti ekstremalią situaciją nėra reikalo. Tokiu būdu įmonė negaus lėšų atstatymui iš valstybės rezervo. O Vyriausybė pirmadienį sudaro dar vieną tarpžinybinę komisiją, kuriai vadovaus tas pats ministras ir kuri atsakymą paskelbs tik... gruodžio 1 dieną...
Išties lietuviški tempai...
Tačiau kai kurie politikai dar netvirtais balsais kalba, kad gaisras Mažeikiuose ne atsitiktinumas ir kilęs ne dėl techninių klaidų ar kažkieno netyčinio aplaidumo. Eksministro (tai yra žinančio, ką kalba) darbiečio K. Daukšio nuomone, šiuo tyrimu turi užsiimti ir specialiosios tarnybos. Kol kas vyriausybinėje tarpžinybinėje komisijoje jų atstovų nėra.
Darbiečio nuogąstavimus papildė konservatorių lyderis A. Kubilius, pirmadienį priminęs Rusijos politikų užuominas, kad Mažeikių naftos savininkai, atsisakę rusiškos naftos tiekimo, gali paprasčiausiai sudegti. Perkeltine prasme sudegti nebūtinai suliepsnoti, tačiau diplomatinė kalba kaip tik ir pasižymi dviprasmiškumu, kurį gali aiškinti įvairiai. Kas gali paneigti, kad Maskva kalbėjo ne apie tiesioginės diversijos galimybę?
Prielaidos tam, anot A. Kubiliaus, yra svarios: iš pradžių Rusijos politikai neigė, kad naftos tiekimas Mažeikių įmonei nutrūko dėl politinių priežasčių, dabar Vilniuje viešėjusių ir mūsų valdininkų džiugiai sutiktų Rusijos parlamentarų delegacijos vadovo K. Kosačiovo lūpomis prakalbo tiesa. O ji, atrodo, tokia, kaip ir manėme: Lietuva padarė klaidingą sprendimą, parduodama įmonę ne rusams, o lenkams. Nafta Rusijoje visada yra politika, - sudėjo taškus Dūmos komiteto pirmininkas.
Mūsų aptariamas nuojautas sustiprina ir netolima karti praeitis. Naftos tiekimas iš Rusijos nutrūko tuojau po to, kai PKN Orlen pasirašė kontraktą dėl Mažeikių naftos pirkimo. Maža to: neva prakiurusį naftotiekį Družba suremontuoti buvo žadama per pusmetį, o paskui Maskva paskelbė, kad Lietuva naftos gali apskritai nebegauti, jei neatsisakys kontrakto su lenkais. Žaliava į Mažeikių naftą pradėta gabenti per Būtingės terminalą, bet tai atsieina brangiau, o kartu pabrangsta ir kuras.
Iš tiesų tokiais pavojingais dalykais spekuliuoti nesinori. Kaip ir veltis į prielaidas, dėl kurių Rusijoje žurnalistai ypač kenčia. Galima samprotauti, kad avarija Mažeikių naftoje suinteresuoti ir lenkai: tokių būdu paprastai numušama objekto įsigijimo kaina.
Galų gale neramių nuojautų apimtas, gali svarstyti taip: Lietuva neturi gerų draugų kaimynystėje. Nė su viena kaimynine šalimi Vilnius nepalaiko nuoširdžių draugiškų santykių, kuriuos dėl akių taip entuziastingai deklaruoja valdžia ir diplomatai.
Vadinasi? Et, nedarykime pesimistinių išvadų. Manykime, kad visos tokios nuojautos autorių aplankė praėjusį penktadienį 13-ą mėnesio dieną, kai sudėjus datos skaitmenis taip pat gauname 13, kai buvo paskutinė pilnatis...
Bernardinai.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |