Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija: „Nord Stream“ veiks jau 2011 metais

2009 01 22

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“, kuris sujungs Rusiją ir Vokietiją, veiks jau 2011 metais, skelbia Rusija. Kalbama, kad savo tvirtą paramą dėl dujotiekio Berlynui ES viduje artimiausiu metu išreikš ir Prancūzija.

Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pareiškė, kad dabartinė dujų krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, palietusi ir apie 20 Europos valstybių, tik dar kartą įrodė, jog būtina diversifikuoti dujų tiekimo iš Rusijos į Europą kelius. Jis pareiškė, kad „Nord Stream“ dujotiekiu dujos į Europos valstybes veikiausiai tekės jau 2011 metų pradžioje.

„Sausuma einanti vamzdyno dalis jau pastatyta, o vamzdžiai po vandeniu eisiančiai daliai gaminami kasdien. Reikia specialių laivų, kad šie vamzdžiai būti pakloti, ir jie pradės dirbti iškart, kai tik ateis pavasaris“, - teigė V. Čižovas portalui „EU Observer“.

„Nord Stream“ dujotiekiu planuojama transportuoti Štokmano, Južno-Rusko ir Prirazlomno telkiniuose išgaunamas dujas į Greifsvaldą Vokietijoje. Iš ten dujos toliau būtų paskirstomos Vakarų Europai.

Didžiausi projekto iniciatoriai yra Vokietijos koncernai E.ON ir BASF. Tačiau Vokietija vis dar nesugeba įveikti pasipriešinimo, kuris kilo tarp kai kurių ES valstybių. Lietuva ir Lenkija pagrįstai baiminasi, kad, nutiesus dujotiekį Baltijos jūros dugnu, Rusija bus įgalinta nutraukti joms dujų tiekimą dvišalio ginčo metu.

Manoma, kad neseniai pasibaigęs dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti sukeltas neatsitiktinai. Esą taip Rusija gali siekti įtikinti kai kurias ES šalis, o ypač Prancūziją ir Italiją, būtinybe tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Manoma, kad prie projekto įgyvendinimo gali prisijungti ir Prancūzijos kompanija „Gaz de France“. Be to, prancūzų naftos kompanija „Total“ jau dalyvauja vystant minėtąjį Štokmano telkinį.

Be to, Rusija itin viliasi, kad Ukrainos dujų krizė paskatins tokias valstybes kaip Bulgariją, Rumuniją, Graikiją, Austriją, Vengriją, Slovėniją ir Italiją remti kitą projektą – dujotiekio „South Stream“ tiesimą per Juodąją jūrą.

Diplomatiniuose Briuselio sluoksniuose šio dujotiekio rėmėjai jau yra vadinami „Rusijos draugų klubu“. Šis klubas ES viduje atstovauja Rusijos interesams ir anksčiau netgi blokavo ES pasiūlymus dėl konflikto sureguliavimo Gruzijoje.

Tuo tarpu ES planas „Nabucco“ dujotiekiu tiekti Kaspijos jūros dujas kol kas susiduria su didelėmis problemomis. Šis projektas nėra komerciškai naudingas tol, kol tiekti savo dujas vamzdynu nesutiks Turkmėnija. Tačiau ES santykiai su šia valstybe, kurioje dominuoja Rusija, yra itin šalti. Kol kas „Nabucco“ dujotiekiu būtų įmanoma gabenti tik Azerbaidžano dujas.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (191)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras