Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Baltijos šalių diplomatai kritikuoja „Nord Stream“ projektą

2009 01 23

Estijos, Lietuvos ir Latvijos diplomatai Ukrainos savaitraštyje „Zerkalo nedeli“ („Savaitės veidrodis“) kritiškai pakomentavo „Nord Stream“ projektą, kuriame numatyta Baltijos dugnu tiesti dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją.

Estijos ypatingasis ir įgaliotasis pasiuntinys Ukrainoje Jaanas Heinas, paklaustas, kodėl Talinas pasisako prieš „Nord Stream“ dujotiekio tiesimą, paaiškino, kad Estija prioritetiniais projektais laiko tuos, kurie didintų Europos Sąjungos ir jos narių solidarumą, energetinį saugumą, resursų tiekimo diversifikavimą, „Europą vienytų, o ne skaldytų, kaip, deja, yra „Nord Stream“ atveju“. Pabrėžęs, kad Estijai rūpi Baltijos jūros ekologija, J. Heinas nurodė, kad projekto įgyvendinimą turėtų lemti Suomijos, Švedijos ir kitų šalių, per kurių teritorijas būtų tiesiamas dujotiekis, vertinimai.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui didelį susirūpinimą kelia pasirinktas dujotiekio „Nord Stream“ maršrutas, nes Tarptautinė jūrų organizacija beveik visam Baltijos jūros regionui suteikė ypač jautrios zonos statusą, be to, šis dujotiekis neišspręstų Baltijos šalių energetinės izoliacijos problemos. Pasak V. Ušacko, Lietuva siūlo atsigręžti į alternatyvųjį „Amber“ projektą, kuriame numatyta dujotiekį į Europą tiesti per Baltijos šalis ir Lenkiją.

Latvijos užsienio reikalų ministerijos spaudos centro vadovė Diana Eglite mano, kad projekto „Nord Stream“ vykdymą reikėtų suderinti su tarptautinių įstatymų nuostatomis, 1991 m. JT EEK Espo konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir su tų šalių, kurių teritorijose numatoma tiesti vamzdyną, nacionaliniais įstatymais.

Pagal 2009 m. sausio 18 d. portalo DELFI.EE informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (191)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras