Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Pavojingi Rusijos žaidimai (1)

„The Economist“
2006 10 16

Kažkada Gruzija buvo mėgstamiausias Kremliaus vasalas. Dabar Kremlius nekenčia Gruzijos. Rusai įsitikinę, kad Michailas Saakašvilis yra amerikiečių marionetė, kuri bet kuria kaina tempia gruzinus į NATO. Jis taip pat kaltinamas kaip pagrindinis posovietinių revoliucijų viruso platintojas. M. Saakašvilis nelieka skolingas kritikams ir nuolat garsiai piktinasi, jog Rusija remia Pietų Osetijos ir Abchazijos vadovybes. Jis tvirtina, kad Rusija kišasi į Gruzijos vidaus reikalus. Prieš mėnesį suimdamas kelis Rusijos karininkus ir išvadindamas juos teroristais, M. Saakašvilis, panašu, labiausiai rūpinosi viešaisiais ryšiais. Jis apeliavo į Vakarų valstybes ir provokavo Rusiją.

Jei tai iš tiesų buvo provokacija, tai ji pavyko. Rusija elgėsi kaip šuo, nutrūkęs nuo grandinės. Nepaisant to, kad labai greitai suimti karininkai buvo perduoti Rusijai, pastaroji ėmėsi drastiškų veiksmų. Buvo atšaukti ne tik diplomatai, bet ir Rusijos piliečiai paraginti palikti Gruziją, su Gruzija buvo nutraukti transporto srautai ir net pašto ryšiai. Paskui prasidėjo baudžiamosios akcijos prieš gruzinus Rusijoje. Vien Maskvoje buvo suimti ir deportuoti šimtai žmonių. Imtasi ir drastiškų priemonių prieš gruzinų kilmės įžymybes bei verslininkus. Štai pasakojama, kad viename gruzinų  restorane atjungė vandenį, kitame – elektrą. Na, o policija apskritai pasiuntė paklausimą į mokyklas apie gruzinus mokinius. Bent jau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tokius veiksmus pavadino „atstumiančiu perlenkimu“. Tačiau žaizdų lieka. Štai kažkada iš Abchazijos į Maskvą pabėgęs gydytojas dabar sako suprantąs, kokiomis sąlygomis tenka gyventi čia čečėnams.

Valdžia vis nerimsta. Ruošiamasi keisti imigracijos įstatymus, kurie bus nukreipti prieš Gruziją. Planuojama net įvesti apribojimus pinigų srautams iš Rusijos į Gruziją. Tikėtina, jog bus keliamos ir rusiškų dujų kainos gruzinams. Panašu, kad M. Saakašvilis neįvertino, kokią žalą jo šaliai gali padaryti įsiutusi Rusija. Taip pat, panašu, jis pervertino kitų valstybių paramą. „Rusija vadina Gruziją Vakarų bastionu. Deja, Vakarai jos bastionu nelaiko“, - teigia M. Saakašvilis.

Visgi Gruzija išgyvens ir šį konfliktą. O kaip jį išgyvens Rusija? Šiame konflikte esama ne tik sovietinio įpročio demonstruoti jėgą, kurį į Kremlių iš slaptųjų tarnybų perkėlė Vladimiras Putinas. Anksčiau taip audringai buvo reaguojama į Ameriką, paskui į Ukrainą. Dabartinis skandalas rutuliojasi būtent tada, kai vis labiau verda aistros dėl dabartinio Rusijos prezidento įpėdinio. 2008 metais V. Putino era turėtų baigtis. Šioje situacijoje išorės priešo grėsmė labai naudinga. Apeliuojant į ją, Kremlius gali imtis kurio nors sumanyto plano.

Kremlius, panašu, vis labiau linkęs išnaudoti ksenofobinį nacionalizmą. Skustagalviai nacionalistai gatvėse žudo ar žiauriai sumuša kitataučius ir už tai nubaudžiami, jei apskritai nubaudžiami, tik simbolinėmis bausmėmis. Prieš mėnesį Rusijos šiaurėje įvyko tikras „pogromas“, Pasak analitiko Dmitrijaus Trenino, dar visai neseniai Rusijos valdžia bandė kaip nors suvaldyti ekstremistinio nacionalizmo tigrą. Buvo žaidžiamas dvigubas žaidimas, kai šis tigras maitinamas ir kartu prilaikomas.

Dabar  V. Putinas leidžia tigrui siausti. Aną savaitę jis kreipėsi į ministrus, reikalaudamas apsaugoti Rusijos vietos gyventojus nuo etninių grupuočių siautėjimo. Pasak prezidento, tokios gaujos kontroliuoja turgus, gatves. Pasak Pskovo, tokių gaujų tikrai egzistuoja. Tačiau V. Putino žodžiai buvo išsakyti kaip tik po to, kai viename turguje rasistai susprogdino kelioliką nekaltų žmonių. Taigi  V. Putino pareiškimas skamba kraupiai.

Kitas pavojingas procesas – užsienio kompanijų, kurios verčiasi energetika, puolimas. Kremlius vis atviriau niekinamai žiūri į užsienio investuotojus, o štai „Gazpromas“ neseniai pareiškė, kad vienas eksploatuos didžiulį jūros telkinį, nors anksčiau planavo dirbti su užsienio partneriais.

Nepanašu, kad V. Putinas išpildė pažadą įvesti valstybėje „įstatymo diktatūrą“. Kremlius pats skelbia įstatymus ir pats juos pažeidžia, kai užsinori. Rasinės neapykantos išplitimas – teisinės netvarkos Rusijoje padarinys ir kartu simptomas. Žmonės nepasitiki teismais, policija ir dažnai patys imasi vykdyti savo teisingumą. Kartu klesti užsakomosios žmogžudystės, kurių aukomis tampa tiek bankininkai, tiek žurnalistai.

V. Putinas tvirtina, kad A. Politkovskojos žmogžudystė – eilinė provokacija, kurios tikslas – diskredituoti valdžią. Tačiau, kad ir kas būtų žurnalistės žudikai, tačiau dalis kaltės tenka V. Putinui, kuris pavertė nepriklausomą žurnalistiką Rusijoje reta ir pavojinga profesija.


Rusija nepaprastai didelė ir turi sunkią istoriją. Taigi lyginti ją su kokia nors kita valstybe – rizikinga. Tačiau visgi tam tikrų istorinių paralelių gali būti įžvelgiama. Pavyzdžiui, Jegoras Gaidaras Rusiją lygina su Vokietija tarp dviejų pasaulinių karų. Tuometinė Vokietija išgyveno ekonominį chaosą. Paskui sekė stabilizacijos ir imperialistinės nostalgijos laikotarpis. Taip pat ir vienam iš retų nepriklausomų parlamentarų – Vladimirui Ryžkovi – neramu, kad V. Putino Rusijoje galima įžvelgti aliuzijų į fašistinės Vokietijos laikus.

Iš tiesų istorija jau žino laikotarpį, kai paranoja derėjo su pasitikėjimu savimi, populizmas su netolerancija, vyravo politinis ir ekonominis nacionalizmas. Ne, Rusija dar nenusirito iki jo. Tačiau kartais atrodo, kad Rusija labai sparčiai juda fašizmo link.

Parengta pagal „The Economist“

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras