Gordonas Brownas prabilo apie naują pasaulio tvarką, kuri padėtų įveikti ekonominę krizę, ir pasisakė prieš protekcionizmą politikoje. Ilgoje kalboje apie globalią ekonomiką ministras pirmininkas teigė, kad radikalus žingsnis visuotinio bendradarbiavimo link yra būtinas siekiant išvengti finansinio merkantilizmo atsiradimo.

„Mes turime pasirinkimą. Dėl šios krizės galėtume vengti globalizacijos. Kaip kai kurie nori, galėtume uždaryti savo rinkas kapitalui, finansinėms paslaugoms, prekybai ir darbui ir taip sumažinti globalizacijos riziką, tačiau tokios priemonės sumažintų pasaulinį augimą, sunaikintų pasaulinės prekybos naudą ir paliktų milijonus globaliniam skurdui. Arba mes galėtume žvelgti į grėsmes ir iššūkius, su kuriais susiduriame šiandien, kaip į sudėtingą naujos globalios tvarkos gimimą – ir mūsų užduotis dabar yra pasiekti naują internalizaciją, pereiti prie išsiplėtusios globalios visuomenės privalumų – nepasiduodant pesimizmui, o kaip tik prisidedant prie geresnės ateities ir nustatant naujas taisykles šiai naujai globaliai tvarkai“, – sakė D. Britanijos ministras pirmininkas.

Tai yra dešimties dienų periodo pradžia, kai G. Brownas, jau kalbėjęsis su naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu Baracku Obama, susitiks su pasaulio lyderiais aptarti pasirengimą G20 susitikimui, kuris vyks balandžio mėnesį Londone. Per susitikimus bus aptariama, kaip D. Britanija gali geriausiai tarptautiniu mastu prisidėti prie finansų reformos, ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo tokiuose naujuose sektoriuose kaip aplinkosauga.

Po ilgų diskusijų su Europos lyderiais praėjusią savaitę G. Brownas ateinančią savaitę susitiks su Kinijos, Korėjos ir Japonijos premjerais. Jis taip pat susitiks su tarptautinių finansinių institucijų vadovais, pirmiausia – su Pasaulio banko prezidentu Robertu Zoellicku.

Pagal 2009 m. sausio 26 d. „The Guardian“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.