Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama per savo pirmąjį formalų televizijos interviu kreipėsi į musulmonus sakydamas, kad amerikiečiai nėra jų priešai.

Kalbėdamas Dubajuje „al Arabiya“ televizijai, B. Obama pakartojo, kad Jungtinės Valstijos draugiškai išties savo ranką Iranui, jeigu šis pirmas atgniauš kumštį.

Pasiuntinys Artimiesiems Rytams George’as Mitchellas vyksta į regioną, skelbdamas naują diplomatijos proveržį. Jis susitiks su Egipto lyderiu ir aptars Gazos paliaubas bei taikos siekius.

Egiptas tarpininkauja tarp Izraelio ir palestiniečių ir tarp priešiškų Palestinos grupuočių „Hamas“ ir „Fatah“.

B. Obama duodamas interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos kartais darė klaidų, ir pabrėžė, kad jo administracija atviriau žiūrės į problemas.

„Aš sakiau savo inauguracijos kalboje, kad jei tokios šalys kaip Iranas nusileis pirmos, mes jiems taip pat draugiškai ištiesime ranką. Mums yra labai svarbu būti tikriems, kad santykiuose su Iranu naudojame visas Jungtinių Valstijų galios priemones, įskaitant ir diplomatiją“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Artimųjų Rytų taiką, B. Obama pakartojo savo administracijos paramą Izraeliui ir jo saugumui, tačiau taip pat priminė, kad izraeliečių laukia apsisprendimas dėl politikos krypties ir prioritetų.

„Galų gale juk mes negalime pasakyti, nei kas geriausia izraeliečiams, nei kas geriausia palestiniečiams. Jie patys turi priimti sprendimus, – teigė naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas. Bet aš manau, kad yra tinkamas metas abiem pusėms suvokti, kad kelias, kurį jie pasirinko, neužtikrins žmonių gerovės ir saugumo, todėl metas grįžti prie derybų stalo“.

Paklaustas apie žodines atakas prieš jį „al Qaedos“ vaizdo įraše, B. Obama atsakė: „Tai tik įrodo, kad jų idėjos išseko“.

BBC žurnalistas Vašingtone Justinas Webbas sako, kad didžiąją interviu dalį B. Obama atrodė apsisprendęs būti ramus, pagarbus. Prezidentas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos pradės nuo klausymosi, o ne nuo diktavimo.

Pagal 2009 m. sausio 27 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.