Per pastaruosius aštuonerius metus, kai Vladimiras Putinas sutelkė dar daugiau galios, rusai gūžčiodavo pečiais, lyg sakytų: pirmyn, kontroliuok viską, kol turime savo naujus automobilius ir pilnas parduotuves, stiprų rublį ir pigias atostogas Turkijos saulėje.

Bet dabar dėl pasaulio finansų krizės staigiai nukritusi ekonominį pakilimą lėmusi naftos kaina ir tyli sutartis tarp V. Putino ir jo žmonių kelia vis daugiau abejonių. Laikraščių straipsniuose tarp politikos analitikų, net lojalių Kremliui, pasigirsta vis daugiau klausimų.

Ar rusai ir toliau taip žavėsis V. Putinu, kai naftos kaina yra 40 dolerių už barelį, kaip žavėjosi, kai nafta kainavo 140 dolerių už barelį? Ir jeigu Rusijos ekonomika rimtai susilpnės, ar jo tvirtos asmeninės galios sistema padės, ar taps spąstais jam? Ar gali ji atlaikyti viešą pyktį, o buvęs prezidentas – pabėgti nuo kaltinimų.

„Mes kalbame apie demokratijos trūkumą Rusijoje, bet man patinka mano formuluotė apie šios šalies režimą – autoritarizmas valdomiesiems sutinkant, – sakė Dmitrijus Treninas, Maskvos Carnegie centro direktorius. – Ir jis gali būti pašalintas.“

„Dabartiniai lyderiai žino, kad jie nebus nuversti Gario Kasparovo, – tęsė D. Treninas, paminėdamas buvusį šachmatų čempioną Garį Kasparovą, kurio politiniai iššūkiai V. Putinui gali pasirodyti donkichotiški. – Bet jeigu Rusijos žmonės nuspręs, kad jiems pakaks, ateis pabaiga. Taip nutiko M. Gorbačiovui, taip beveik nutiko ir B. Jelcinui.“

Mažai kas pranašauja V. Putino žlugimą greitu laiku, ypač turėdami omenyje, kaip metodiškai jis pakirto opoziciją. Dauguma rusų mano, kad jis juos išgelbėjo iš 1990 metų skurdo ir bėdų, ir apklausos rodo, kad V. Putinas išlieka labai populiarus. Bet tos pačios apklausos rodo, kad jo populiarumas vis dėlto po truputį mažėja, nes nedarbo lygis kyla, bankai žlunga, o rublio vertė taip krito, kad rusai namuose slepia pinigus doleriais. Protestai įvyko dėl kai kurių įmonių uždarymo.

Dabartinis premjeras ir buvęs prezidentas Vladimiras Putinas ir jo statytinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas bando įtikinti žmones, kad jie kreipia dėmesį į šiuos sunkumus, tačiau V. Putino valdymas labai centralizuotas ir priešiškas kritikai, taigi neaišku, ar pajėgus tinkamai atsakyti į didėjantį nepasitenkinimą.

Pagal 2009 m. vasario 1 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.