Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Šiaurės Korėja susprogdino...

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 10 12

http://www.peatbog.net/wp-content/uploads/2006/02/North%20Korea%20Border%20Guards.jpg2006 10 09 – Šiaurės Korėja susprogdino po žeme galingą bombą. Prieš savaitę ji perspėjo pasaulį, kad ruošiasi sprogdinti branduolinį užtaisą, o pasaulis ją perspėjo, kad to daryti nereikėtų. Šiandien yra svarbu suprasti, ką padarė Šiaurės Korėja ir kodėl ji taip pasielgė. Taip pat būtina įvertinti jos provokacinio (kitaip nepavadinsi) žingsnio reikšmę (visų pirmą branduolinio ginklo plėtros problemos kontekste) ir nuspėti galimą tarptautinės bendruomenės reakciją į šį žingsnį, kuri turėtų būti griežta ir vienareikšmiška, bet tinkamai pasverta.

 Ką susprogdino draugas Kimas?

Pirmais duomenimis, Šiaurės Korėja susprogdino sąlyginai nedidelio galingumo atominį užtaisą (pažymėtina, kad atominis užtaisas tai dar ne bomba, ir ne bomba, kurią galima būtų pritaikyti balistinei raketai). Tai patvirtino, pavyzdžiui, Rusijos Gynybos Ministerija. Tačiau amerikiečiai neskubėjo patikėti Š. Korėjos pranešimais. Iš esmės dar reikės laiko, kad būtų galima patikrinti ir tiksliai pasakyti, ką iš tikrųjų susprogdino draugas Kimas: atominį užtaisą ar didelį kiekį konvencinių sprogmenų, kurių sprogimas iššaukė atominę reakciją.

Pastarasis momentas yra svarbus todėl, kad ligi šiol visas pasaulis gyveno nervinančioje nežinomybėje – turi Šiaurės Korėja branduolinį ginklą ar neturi. Paskutiniai įvykiai lyg ir turėtų patvirtinti, kad turi (bet visai yra įmanoma, kad draugo Kimo blefo strategija tęsiasi, tiesiog dabar ji įgavo kitą – labiau provokacinę – formą). Kaip rašo New York Times: „Faktiškai, susprogdindama bombą, Šiaurės Korėja nusprendė baigti daugelio metų kruopščiai vystytą ir diplomatiškai naudingą „nežinomybės“ žaidimą dėl jos galimybių“.

Tokiu būdu, kaip skambėtų keista, bet galbūt būtų net geriau, jeigu Kim Čen Iras tikrai susprogdino branduolinį užtaisą, nes pagaliau taptų viskas aišku. Kita vertus, kaip tiksliai pastebi The Washington Post: „Nei viena valstybė, sėkmingai atlikusi branduolinį bandymą, dar niekada nebuvo priversta diplomatijos, sankcijų ar kitokiu būdu atsižadėti branduolinės technologijos“. Todėl minėtas aiškumas yra geras tik iš dalies – geriau, žinoma, kad tų bandymų visai nebūtų.

Apibendrinant, galima sakyti, kad reikia išsiaiškinti, ką iš tikrųjų susprogdino draugas Kimas. Bet kuriuo atveju, atrodo, kad jis nusprendė galutinai įtikinti pasaulį Š. Korėjos liaudies branduolinėmis galimybėmis. Tada kyla klausimas, kodėl – kodėl jis nutarė atsisakyti ilgametės „nežinomybės“ strategijos?

Kodėl?

Pažymėtina, kad šiuo metu pastarąjį klausimą mažai kas užduoda – daugeliui rūpi, kas dabar bus, ką daryti. Tuo tarpu yra tiesiog neįmanoma tinkamai nuspręsti, kaip elgtis, jeigu yra nežinoma, kas ir kodėl įvyko.

Yra kelios Š. Korėjos poelgio versijos. Vieni sieja sprogimą su naujo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus, kuriuo tapo Pietų Korėjos atstovas, rinkimais. Tarsi savo branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja norėjo parodyti savo nepasitenkinimą kaimyninės šalies atstovo kandidatūra, nes jai sunkiai sekasi derybos su Pietų Korėja, o dabar dar jos atstovas tapo JTO Generaliniu sekretoriumi. Kiti siūlo vertinti draugo Kimo žingsnį naujo Japonijos premjero Azijos turnė kontekste. Pažymima, kad Shinzo Abe yra labiau nacionalistinių pažiūrų negu jo pirmtakas ir gali iškelti klausimą, ar ne laikas Japonijai baigti atgailauti ir pagaliau imti galvoti apie rimtų karinių pajėgų sukūrimą bei galimą branduolinio ginklo pagaminimą. Tokiu būdu išeina, kad savo žingsniu Šiaurės Korėja norėjo parodyti japonams, kad ji yra pasiruošusi bet kuriam scenarijui.

Tokios konjunktūrinės versijos neatrodo pakankamai įtikinamos. Pats įvykis, palyginus su kontekstu, yra pernelyg rimtas. Manytina, kad Šiaurės Korėjos elgesio priežasčių reikėtų ieškoti pačioje Š. Korėjoje, o ne už jos ribų. Kitaip tariant, ne kas kitas, bet patys korėjiečiai nusprendė padaryti tai, ką padarė.

Šiame kontekste svarbu pažymėti tris momentus, kurie rūpi Šiaurės Korėjai: ekonominis saugumas, karinis-politinis saugumas (režimo stabilumas) ir nacionalinis išdidumas. Būtų taip, kad Kim Čen Iras nusprendė, jog jėgos parodymas – perėjimas nuo blefo prie veiksmų (tarkime) yra geresnis būdas pasiekti norimą rezultatą negu žaidimas nežinomybe.

Kaip pažymėjo vienas iš aukštų JAV pareigūnų, dirbusių su Š. Korėjos problema: „Aš manau, kad jie tiesiog turėjo parodyti karinį planą, jog niekas negali su jais žaisti“. Jam antrina ir temą plėtoja Lho Kyong Soo, tarptautinių santykių profesorius Seulo Nacionaliniame universitete: „Šiaurės korėjiečiai nori pasakyti jūs, vaikinai, galite burtis prieš mus, bet jūs negalite mūsų pakeisti. Dabar jie tikisi, kad jiems pavyks išsisukti, kaip pavyko Pakistanui. Jie sako žiūrėkite į mus su pagarba, nes mes nesiruošiame keistis“.      

Ką daryti?

Tam, kad galima būtų tinkamai nuspręsti, ką daryti, būtina ne tik suprasti, kas ir kodėl įvyko, bet ir įvertinti neveiksnumo ar neadekvataus atsako pasekmes. Būtina vienareikšmiškai pastebėti, kad Pakistano variantas Š. Korėjos atveju (t.y. pažiūrėjimas į situaciją pro pirštus) gali turėti labai neigiamą globalią reikšmę dėl kelių priežasčių.

Pirma, tai bus geras pretekstas Iranui drąsiau imtis branduolinio ginklo kūrimo, kas reiškia rimtą branduolinio ginklo plėtros problemos paaštrėjimą ir ateityje naują karą Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, kur ir taip jau reikalai tik prastėja. Papildomai šiuo atveju reikalą komplikuoja tai, kad Š. Korėja gali perduoti savo branduolines technologijas kitoms šalims (nors ji tvirtina, kad to nedarys), kas atskirų ekspertų nuomone, yra nepalyginamai didesnis pavojus negu pačios Š. Korėjos oficialus branduolinis statusas. Antra, saugumo situacija Rytų Azijoje dar labiau susikomplikuos, nes, jeigu tarptautinė bendruomenė nesugebės sutramdyti Šiaurės Korėjos, tokios šalys kaip Pietų Korėja ir/ar Japonija gali nuspręsti, jog besiklostančioje situacijoje niekas negali jiems uždrausti turėti branduolinį ginklą kaip atgrasinimo priemonę. Taip gali prasidėti naujos ginklų varžybos.

Trumpai tariant, tarptautinės bendruomenės neveiksnumas ar nepakankamas griežtumas Š. Korėjos atveju gali baigtis pasaulinės saugumo sistemos destabilizacija. Kaip pasielgti, pasakyti yra labai sunku. Jeigu viskas būtų paprasta, Korėjos pusiasalio problema taip ilgai nesitęstų.

Turbūt pirmiausia visos suinteresuotos šalys turėtų grįžti prie derybų stalo. Straipsnio autoriaus nuomone, būtų neprasminga atsisakyti „šešeto“ formato, o Š. Korėjos dvišalių derybų su JAV reikalavimas yra nekonstruktyvus, nes problema turi ne dvišalį, o regioninį pagrindą. Toliau apie derybų pozicijas. Manytina, kad „grupė“ turėtų vienareikšmiškai pareikalauti iš Šiaurės Korėjos sustabdyti bet kokius branduolinius tyrimus ir pagrasinti totaliomis ekonominėmis sankcijomis (silpna Š. Korėjos režimo vieta). Jos būtų ypač veiksmingos, jeigu jas paremtų Kinija ir Pietų Korėja, kurių dėka Kimo ekonomika tik ir laikosi. Kinija, ilgai nenorėjusi remti griežtos pozicijos Š. Korėjos atžvilgiu ir galvojusi, kad gali daryti įtaką Kim Čen Irui, šį kartą turėtų paremti sankcijas, nes Kimas aiškiai parodė, jog Pekino pozicija jam nerūpi. Antra vertus, reikia prisiminti, kad Šiaurės Korėja – tai ne tik diktatorius, bet ir žmonės, kurių gyvenimas yra nepavydėtinas. Todėl mainais už branduolinės programos nutraukimą, tarptautinė bendruomenė turėtų pažadėti Šiaurės Korėjai tam tikrą ekonominę paramą (ir saugumo garantijas). Pažymėtina, kad Bilo Klintono antros kadencijos pabaigoje kompromisas beveik jau buvo pasiektas, ir JAV prezidentas net galvojo apie vizitą į Šiaurės Korėją (bet po Dž. Bušo atėjimo į valdžia situacija pasikeitė, tame tarpe ir dėl to, kad, pasak atskirų JAV pareigūnų, dabartinis Amerikos prezidentas tiesiog nekenčia Š. Korėjos vadovo).

IŠVADOS

Reikia tikėti, kad sprendimas – Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimas – yra įmanomas, nes, jeigu ir toliau bus plaukiama pasroviui, pasekmės gali būti neprognozuojamos pasaulio mastu. Taip pat reikia tikėti, kad Rytų Azijoje neprasidės karinis konfliktas, nes karas, nors jis galbūt ir galėtų išspręsti situaciją iš esmės, kaip sprendimo priemonė nėra priimtinas dėl savo kaštų.

Ar tai būtų vidaus, ar tarptautinė politika, dažniausiai viską lemia politinė valia. Atėjo laikas ją pademonstruoti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras