Kontrolinis šūvis į Rusijos žiniasklaidą
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 10 11
Ana Politkovskaja. 1958-2006. Taip ar panašiai užrašyta ant antradienį Trojekurovo kapinėse palaidotos žymios žurnalistės kapo paminklo. A. Politkovskaja nužudyta spalio 7 dieną, savo namų laiptinėje, šovus į krūtinę ir paleidus kontrolinį šūvį į galvą. Tipiškas samdomo žudiko braižas. Ji tapo trylikta žurnaliste, nužudyta per šešerius metus, kai prie Rusijos vairo stojo V. Putinas... Beje, kaip pastebi The Times, žurnalistė nužudyta per V. Putino 54-ąjį gimtadienį...
Visas gyvenimas už teisybę
Ana Politkovskaja gimė 1958 metais Niujorke, ukrainiečių kilmės sovietinių diplomatų šeimoje. Jos mergautinė pavardė irgi ukrainietiška Mazepa. 1980 m. baigė Valstybinį Maskvos universitetą, žurnalistikos fakultetą, 1982-1993 m. dirbo laikraščiuose Izvestia ir Oro transportas, kūrybiniame susivienijime ESKART, leidykloje Paritet. 1994-1999 m. laikraščio Obščaja gazeta ypatingųjų įvykių skyriaus redaktorė, po to Novaja gazeta apžvalgininkė.
Nuo 1999 m. liepos daug kartų važinėjo į kovos veiksmų zonas ir pabėgėlių stovyklas Dagestane, Ingušijoje, Čečėnijoje. Ji parašė knygą Kelionė į pragarą. Čečėnijos dienoraštis.
Už reportažų iš Čečėnijos seriją 2000 m. sausį A. Politkovskajai buvo įteikta premija Auksinė Rusijos plunksna. Kitos premijos: Rusijos žurnalistų sąjungos Geras poelgis gera širdis, taip pat už medžiagas apie kovą su korupcija, diplomas Auksinis gongas 2000 už reportažus iš Čečėnijos.
Ji aktyviai dalyvavo žmogaus teisių gynimo veikloje: padėjo žuvusių kareivių motinoms teisme, tyrė korupcijos faktus Gynybos ministerijoje ir federalinės kariuomenės Čečėnijoje vadavietėje.
Ji paliko du vaikus...
Įdomios versijos ir sąsajos
Vakarų spauda nepraleido be dėmesio sutapimo, kad A. Politkovskaja nužudyta per V. Putino gimtadienį. Tai perša versiją, kad kažkas padovanojo savo bosui kraupią dovanelę žinomos žurnalistės ir žmogaus teisių gynėjos gyvybę. Tas kažkas, pagal vieną iš trijų pagrindinių versijų, galėjo būti Čečėnijos premjeras Ramzanas Kadyrovas, kuris vykdė Rusijos generolų užsakymą. A. Politkovskaja tyrė okupacijos faktus federalinės kariuomenės grupuotės Kaukaze finansinėje veikloje ir nustatė, kad karininkai Čečėnijoje dalyvauja prekiaujant belaisviais, ginklais ir atliekant machinacijas su kariuomenės išlaikymui skiriamomis federalinėmis lėšomis. Šie faktai turėjo pakirsti ne tik Gynybos ministerijos ir Kremliaus statytinio R. Kadyrovo autoritetą, bet ir nutiesė sąsajas su Rusijos prezidento aplinka, o gal ir su pačiu V. Putinu.
Bebaimė Rusijos karo Čečėnijoje priešininkė, rašo The Times, V. Putiną viešai pavadino šnipu iš KGB ir palygino jį su Stalinu. Šie palyginimai netikėtai įgavo prasmę šiomis dienomis: V. Putinas dviejų dienų vizitui išvyko į Drezdeną, kur KGB verbuotoju dirbo penkerius metus; palyginimas su tautų tėvu taip pat tinka šių dienų įvykiams, kai Kremlius davė toną tremti iš Rusijos visus, kurie susiję su Gruzija. Juk deportacijos ir ksenofobijos politika buvo būdinga ir Stalinui...
Laisvam žodžiui nėra vietos
Po žurnalistės nužudymo neišlaikė net buvusio sovietinio prezidento Michailo Gorbačiovo, šiaip jau palankaus V. Putinui, nervai. Jis pareiškė, kad žmogžudystė tai politinis užsakymas. Jis dar pridūrė: Tai smūgis visai demokratinei ir nepriklausomai spaudai, siaubingas nusikaltimas visai šaliai, visiems mums.
Žinomas didmeistris Garis Kasparovas laikraščiui The Wall Street Journal sakė, kad šiuo nužudymu Rusijos korupcinės ir represinės jėgos parodė, jog jos nesibodi viskuo, kas padeda išsaugoti valdžią. Prancūzų Liberation pastebi: V. Putinas, kurį neseniai J. Chiracas apdovanojo Garbės legiono ordinu, uždėjo apynasrį televizijai, paskui laikraščiams. Rusijoje pavojinga būti žurnalistu, rašo The Washington Post, nes, keldamas baimę, V. Putinas stiprina autoritarinį valdymą. Buvęs KGB karininkas V. Putinas paveldėjo netobulą demokratiją ir ėmė sistemingai naikinti jos institutus, pirmiausiai pamynė žodžio laisvę. Visuomenės informavimo priemonės, politinės partijos, nevyriausybinis judėjimas, vietos savivaldos organai, privatus verslas viskas atsidūrė po jo padu. Kalbėdamas apie valstybingumo stiprinimą, jis lojalumą valdžiai padarė svarbiausiu kriterijumi, o bet koks oponentas, kaip ir laisva spauda, tapo priešu. Rusijoje klesti iškreiptas nacionalizmas, kurį skatina ištikima Kremliui spauda, dabar šaukianti, kokie pavojingi gruzinai, kaip neseniai čečėnai.
Didžiulėje Rusijoje daug spaudos leidinių, TV ir radijo kanalų. Kritiškai V. Putino atžvilgiu nusiteikusios žiniasklaidos liko labai nedaug. Novaja gazeta vienas iš nedaugelio leidinių, oponuojančių autokratinei valdžiai. Tuo tarpu kažkada tokiomis savybėmis garsėjusi Izvestia tapo parankine spauda, kai ją nupirko Gazprom. NTV televizijos kanalas, kažkada per karą Čečėnijoje buvęs nepriklausomas informacijos, dabar savo žiūrovus maitina pranešimais apie šios Rusijos respublikos sėkmingą atstatymą.
Bijodami prarasti darbą, Rusijos žurnalistai paskendo silpnadvasiškumo ir cenzūros liūne, rašo vokiečių Suddeutsche Zeitung. Tokioje atmosferoje, kai laisvas žodis tampa neapsaugotas, A. Politkovskajai taip pat buvo nesaugu dirbti. Prisiminkime žurnalo Forbes rusiško leidinio redaktoriaus Paulo Chlebnikovo žūtį.
Austrų Der Standart teigia, kad per Rusijos televiziją seniai transliuojami oficialūs Kremliaus pranešimai ir tuščios pramoginės laidos. (Nuo savęs pridursime, kad Lietuvos televizijos kanalai dažnai noriai retransliuoja tokią produkciją.) Kremlius negali pasigirti plačiu ketvirtosios valdžios palankumu, tačiau ji laikosi specialiųjų tarnybų nustatyto tabu neplatinti bet kokios informacijos apie įvykius Čečėnijoje, kurie leistų daryti išvadas apie neleistinus federalinės kariuomenės veiksmus. Žiniasklaidą ypač pakeitė įkaitų drama Beslane: šios tragedijos tyrimas Rusijos žiniasklaidoje tapo vienpusiškas, fragmentiškas, kad net besibylinėjančios žuvusiųjų motinos neranda užtarimo nei teismuose, nei spaudoje.
Kai kurios garsių žurnalistų žmogžudystės Rusijoje:
1994 10 17 buvo nužudytas laikraščio Moskovskij komsomolec apžvalgininkas Dmitrijus Cholodovas. Žudikai iki šiol nerasti.
1995 03 01 Maskvoje nužudytas garsus TV žurnalistas Vladislavas Listjevas. Žudikai nenustatyti.
2000 05 12 užpultas laikraščio Novaja gazeta redaktorius Igoris Domnikovas. Sužalotas, neatgavęs sąmonės mirė liepos 16-ąją. Nusikaltimas neatskleistas.
2003 10 09 Toljatyje nužudytas laikraščio Toljatinskoje obozrenije vyriausiasis redaktorius Aleksejus Sidorovas. Jo pirmtakas Valerijus Ivanas nužudytas prieš metus. Įtariamieji išteisinti.
2004 07 09 Maskvoje nušautas žurnalo Forbes rusiško leidinio redaktorius Paulas Chlebnikovas. Bylos tyrimas tęsiasi...
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |