Rusija bando prastumti naują Europos saugumo sutartį, kuri padėtų tvarkyti Rytų ir Vakarų santykius, ir teigia, kad NATO yra Šaltojo karo reliktas.

NATO pareigūnai mano, kad tokia sutartis susilpnintų Aljansą ir pasitarnautų Rusijos agresijai. Williamas Horsley, Europos reikalų apžvalgininkas, tiria tai, kas pastatyta ant kortos šiame dialoge.

Pagrindiniai NATO pareigūnai ir diplomatai susitiko „Viltono parko“ konferencijų centre prie Anglijos pietinės pakrantės, kad aptartų, kaip išspręsti kylančias abejones ir susiskaldymus dėl Aljanso ateities prieš 60-ąjį susitikimą balandžio mėnesį.

Formalioje darbotvarkėje pirmauja NATO problemos Afganistane, bet didžiausią susirūpinimą kelia ilgalaikės konfrontacijos su Rusija pavojus. Tai iliustruoja ir teiginiai: „Rusijos veiksmai Gruzijoje nėra nukrypimas nuo normos. Jie gali tapti norma“, „Rusija negali turėti veto klausimui, kurios šalys gali prisijungti prie NATO“, „Rusija agresyviai stengiasi sukurti savo įtakos sferą ir perrašyti taisykles pagal Rusijos nacionalinius interesus, o ne tarptautinę tvarką“.

Kai kurie žurnalistai į susitikimą buvo įleisti tik su sąlyga, kad kalbėtojai nebus įvardyti be jų sutikimo.

NATO strategai sunerimę dėl vis pasikartojančių Rusijos priešiškų veiksmų, t. y. teritorijų Gruzijoje užėmimas bei vienašališkas separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimas, dujų, kaip politinio ginklo, panaudojimas diskredituojant galimą NATO narę Ukrainą ir Rusijos nedemokratiškumas.

Buvo pripažinta, kad ir Europa padarė klaidų. „Europa stulbinamai suklydo dėl Rusijos“, – sakė vienas iš dalyvių. Didžiausias NATO galvos skausmas, kad niekaip bendrai nesusitariama, ką toliau daryti. Kol pasidaliję ir susiskaldę Vakarai dejuoja dėl netinkamai krypstančių įvykių, rusai siūlo savo planą naujai Europos saugumo sutarčiai. Rusija Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai teigė, kad tokia sutartis sumažintų abipusius įtarimus ir baimes, pagerintų susitarimus dėl konfliktų sprendimo Europoje ir suteiktų naujų garantijų vienodam visų šalių saugumui.

Bet pasiūlyme buvo užmaskuota ir grėsmė. Rusija nori naujo susitarimo dėl suprantamų žaidimo taisyklių, kai vengiama pasitikėjimo išskirtinai nacionalinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrintas saugumas. O tikrasis tikslas yra susilpninti anksčiau minėtos organizacijos šalių narių įsipareigojimus tarptautiniams žmogaus teisių standartams, įskaitant rinkimų stebėjimą ir žiniasklaidos laisvę. Rusų pasiūlyme atsirado vietos ir suverenitetui, teritoriniam integralumui ir politinei šalių nepriklausomybei.

Vienas Vakarų diplomatas į tai atsakė, kad pati Rusija savo kariniais veiksmais Gruzijoje pamynė tarptautinio elgesio taisykles ir reikalauja, kad Vakarai tą pažeidimą pripažintų kaip tolesnio dialogo sąlygą. Tai primena sovietų taktiką, kuriai nereikia pasiduoti.

Pagal 2009 m. sausio 31 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.