Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Arabų šalys – tikra ir tariama vienybė (10)

Jonas Motiejūnas
2009 02 09

Dažnai arabų šalys suvokiamos kaip nedalijamas vienetas. Didele dalimi tai buvo tiesa, kai arabus valdė Osmanų imperija, bet visiškai neatitinka XXI amžiaus realybės.

Šiuo metu, jau seniai Osmanų imperijai subyrėjus ir Europai paradus kolonijas, arabų pasaulis susideda iš 25 valstybių, kuriose gyvena 325 milijonai žmonių.

Kokie šių valstybių skirtumai ir panašumai? Nors galbūt daug kam atrodys nesuprantama, bet norėčiau savo apžvalgą pradėti nuo religijos, nes religija arabų pasaulyje yra vienas svarbiausių veiksnių.

Šiais laikais nacionalizmas, kuris šiame regione kur kas jaunesnis reiškinys nei Europoje, be abejo, turi mažesnę įtaką nei religija. Jis arabų pasaulyje klestėjo prieš kokius 30 metų Egipto prezidento Gamalio Abdelio Nassero laikais, o dabar labiausiai pasireiškia santykiuose su Izraeliu.

Religija, ko gero, yra vienintelis labai rimtas faktorius, vienijantis arabų šalis. Juk islamas gimė dabartinėje Saudo Arabijoje. Iš čia jis išplito po visą pasaulį pasiekdamas Bosniją, Ispaniją, Indiją ir daugelį kitų tolimų pasaulio šalių. Pačios švenčiausios visiems musulmonams vietos – Meka ir Medina – yra Saudo Arabijoje, kurią valdo kraštutinė fanatiška musulmonų sunitų atšaka vahabitai.

Arabų šalis taip pat vienija kalba, bet tik oficialioji, kurią vartoja televizijos kanalai ir laikraščiai. Kalba, kuria šnekama, sakykime, Libijoje ar Libane, yra tokia skirtinga, kad daugelio žodžių ar posakių kitų arabų šalių gyventojai nesupranta. Tačiau, be abejonės, visi supranta tą arabų kalbą, kuria parašytas Koranas.

Iki JAV invazijos Irake kitas formalus, bet taip pat religinis aspektas, vienijantis visas arabų šalis, buvo tai, kad jas visas (išskyrus Siriją, kurią valdo pasaulietinė diktatūra) valdė sunitai.  Primename, jog musulmonų sunitų ir šiitų nesutarimai yra tokie dideli, kad abi šios islamo srovės laiko viena kitą netikėliais, ne geresniais už žydus ar krikščionis.

Iki šiol buvo galima kalbėti, kad religine prasme arabų valstybės yra vieningos, tai po JAV prezidento George‘o W. Busho bandymo jėga įvesti regione demokratiją padėtis radikaliai keičiasi. Svarbiausias lūžis vyksta Irake – arabų valstybėje, kurią visą laiką valdė sunitai. Irake didžiumą gyventojų – per 60 procentų – sudaro arabai šiitai, kurių politinės simpatijos yra ne sunitiškos vahabistinės Saudo Arabijos, o šiitiško Irano pusėje. Kaip rodo rinkimai ir valdžios Irake struktūra, JAV invazija sukūrė pirmą rimtą šiitišką arabų valstybę, pakeisdama per šimtmečius tarp sunitiško arabų pasaulio ir Irano nusistovėjusią pusiausvyrą. Kokios bus šio žingsnio pasekmės arabų pasaulio vienybei, neaišku, bet neabejotina, kad tą vienybę susilpnins. Beje, šiitų mažumos gyvena ir daugelyje kitų mažesnių arabų valstybių – Jemene, Kuveite, Bahreine, Libane. Jos gali kelti, ir kai kada sukelia, problemų, bet Irako virsmas šiitų valstybe, be abejo, yra unikalus istorinis įvykis.

Žinoma, arabai nėra vien musulmonai. Egipte apie 10 procentų gyventojų yra krikščionys, iš jų 9 procentai koptai – vieni seniausių krikščionių pasaulyje. Didelė dalis Libano gyventojų taip pat yra krikščionys, nors jų skaičius vis mažėja ir pozicijas jie užleidžia musulmonams, tiek šiitams, tiek sunitams.

Be religijos, kitas arabų valstybes išskiriantis faktorius yra naftos vaidmuo ekonomikoje. Saudo Arabija, kurios didžiumą sudaro dykuma, yra viena turtingiausių naftos pasaulio valstybių. Šalis turi beveik trečdalį atrastų pasaulio naftos išteklių ir tai leidžia jos piliečiams –pabrėžiu, tik piliečiams ir, aišku, su karališkąja šeima susijusiems asmenims – gyventi nepaprastai prabangų gyvenimą. Saudo Arabija groja pirmuoju smuiku OPEC (Naftą eksportuojančiu šalių organizacijoje) ir todėl gali didele dalimi diktuoti pasaulines naftos kainas. Beje, šalies ūkis yra planinis, nors buvusios sovietinės ekonomikos ir neprimena. Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Irakas taip pat priklauso OPEC. Irako naftos ištekliai dar nėra iki galo žinomi, bet ji yra labai geros kokybės ir nesunkiai pasiekiama. Nors šiuo metu sunku tuo patikėti, Irakas turi gerų naftos eksportuotojo perspektyvų, žinoma, jei tik pavyks stabilizuoti valstybę ir jei pasibaigus okupacijai šalis nesuskils.

Tačiau dauguma arabų šalių, kurios neturi naftos arba kuriose turizmas nėra išplėtotas kaip Tunise, Maroke ar Egipte, yra neturtingos ir jų pragyvenimo lygis skiriasi nuo naftos turtingų arabų valstybių kaip diena ir naktis. Kai kurios valstybės, sakykim, Libija, nors ir turėdamos gausius gamtos išteklius, pasirinko tarptautinę izoliaciją ir tų išteklių duodamu pelnu nepasinaudojo, o jei ir pasinaudojo, tai nebent tik valstybės prievartos aparatui stiprinti ar ginkluotei įsigyti. Beje, Saudo Arabija taip pat išleidžia neproporcingai didelę dalį pinigų ginklams, kurie greičiau yra prestižo, o ne būtinybės reikalas.

Ar arabų šalys yra vieningos? Galima atsakyti, kad ne, nors dauguma jų yra Arabų lygos narės. Daugeliu atvejų jos yra nevieningos ir Lygos viršūnių susitikimai dažnai baigiasi nepasiekus jokių susitarimų. Ko gero, vienintelis klausimas, kuriuo sutariama (nors irgi ne iki galo), yra neigiamas požiūris į Izraelį.

Dauguma arabų valstybių nepripažįsta Izraelio su dabartinėmis sienomis. Arabai siūlo išeitį. Ji buvo paskelbta vadinamoje Arabų taikos iniciatyvoje (pasiūlymuose) 2002 metais. Saudo Arabijos karalius Abdulah pasiūlė ją kaip vienintelę realią galimybę arabų ir Izraelio konfliktui išspręsti. Iniciatyvos esmė ta, kad Izraelis turi palikti 1967 metais okupuotas teritorijas ir leisti sukurti gyvybingą Palestinos valstybė. Už tai arabai siūlo Izraeliui taiką ir pripažinimą. Kol kas Izraelis teigiamo atsakymo nedavė, todėl diplomatinius santykius su juo yra užmezgę tik Egiptas ir Jordanija.

Politinėje srityje arabų valstybes vienija tas paprastas faktas, kad nė viena iš jų nėra demokratiška. Izraelis šia prasme tarp arabų valstybių yra „balta varna“. Žinoma, su išlygomis, nes tai, kaip Izraelis sprendžia santykių su palestiniečiais problemą, tas išlygas verčia daryti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 10)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras