Rusija perduoda skirtingas žinutes. Šią savaitę Rusijos lyderiai pasakė daugybę gerų dalykų apie Jungtinių Valstijų prezidentą Baracką Obamą. Jo pasisakymai apie Afganistaną buvo teikiantys pasitikėjimo, jo ginklų kontrolės pasiūlymai – šviežias signalas, o planai derėtis su Iranu – padrąsinantys ženklai. Tačiau komplimentai atėjo kartu su geopolitiniu kirčiu.

Antradienį Maskvoje Kirgizijos prezidentas atsiėmė 2,15 milijardų dolerių Rusijos pagalbą ir paskelbė apie sprendimą uždaryti oro bazę „Manas“, taip sudarydamas didžiulę kliūtį vienam iš svarbiausių B. Obamos užsienio politikos tikslų – sėkmingai kariauti Afganistane.

Galbūt visa tai neturėtų kelti nuostabos. Juk signalai iš Maskvos naujai Amerikos administracijai keitėsi nuo priešiškų iki linkusių taikytis ir vėl atvirkščiai. Maskva aiškiai nagrinėja bendradarbiavimo idėją. Bet ji taip pat tiesiogiai spausdama reikalauja, kad B. Obama laikytų Rusijos interesus prioritetu.

Afganistanas laikomas pagrindine dviejų šalių bendradarbiavimo arena nuo to laiko, kai Rusija nerimauja dėl islamo ekstremizmo plėtros regione. Kirgizų ir rusų pareigūnai teigia, kad bazės uždarymas nesusijęs su Rusijos paramos Kirgizijai pasiūlymu, bet Maskva jau seniai stengėsi išstumti Jungtines Valstijas iš šios bazių Centrinėje Azijoje.

„Rusų manymu, yra galimybė derėtis, ir jeigu jie sėsis tai daryti, geriau turėti kortas savoje stalo pusėje, – sako Oksana Antonenko iš Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone. – Tai, ką jie mato geriausio scenarijaus atveju, yra susitarimas. Derėjimasis. Tačiau ne partnerystė“.

Amerikos politikus padrąsino Vladimiro Putino kalba Pasaulio ekonomikos forume Davose, kurioje buvo girdėti prislopintas tipiškai sarkastiškas antiamerikietiškas tonas. D. Medvedevas organizavo atvirą valandos trukmės susitikimą su Kremliui priešiškos „Novaja gazeta“ redaktoriumi, per kurį žadėjo daryti nuolaidas ir pakeitimus su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais.

Per pastarąsias dvi savaites Maskva paskelbė, kad yra pasirengusi atidaryti NATO skirtą maršrutą į Afganistaną per Rusiją. Ir nors oficialūs šaltiniai to nepatvirtina, anoniminis Gynybos ministerijos pareigūnas naujienų agentūrai „Interfax“ teigė, kad Maskva atsisakė plano dislokuoti „Iskander“ raketas Kaliningrade.

Pagal 2009 m. vasario 6 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.