Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Netanyahu pasirengęs sugrįžti į valdžią

2009 02 11

B. Netanyahu, prieš dešimt metų buvęs Izraelio ministru pirmininku, ruošiasi švęsti sugrįžimą, kai Izraelio piliečiai eis balsuoti vasario 10 d.

Iki rinkimų B. Netanyahu partija „Likud“ toliau pirmauja pagal visuomenės apklausas. Prognozuojama, kad ji gaus 27 iš 120 vietų Izraelio parlamente. Kitos partijos pagal išankstines prognozes turėtų gauti mažiau vietų, o centro dešiniosios partijos turėtų sudaryti stabilią daugumą būsimajame parlamente.

Užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni, „Kadima“ partijos lyderė, visuomenės apklausose apriboja B. Netanyahu populiarumą. Visgi su kiekviena nauja ataka Gazos ruože jos pasiektos vienašališkos Izraelio paliaubos vis labiau diskredituojamos.

B. Netanyahu tapimas premjeru po dešimties metų būtų įspūdingas sugrįžimas. Gaza yra jo efektyviausias politinės kampanijos įrankis. Gaza yra sinonimas viskam, kas jam yra priešiška: jo politiniai oponentai, taikos nekurianti Palestina ir Irano prezidentas, kuris B. Netanyahu palygino su Adolfu Hitleriu.

Vidurio Rytai gali būti įvelti į dvi opozicines kryptis. Kai politikos radikalai rengiasi formuoti naują Izraelio vyriausybę, naujasis JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė „agresyvią“ taikos iniciatyvą.

Po karo Gazoje taikos derybos buvo įšaldytos, o nuosaikaus palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso pirminė tyla dėl daugumos civilių mirčių susilpnino jo poziciją tarp savo rinkėjų.

Egzistuoja esminis skirtumas tarp dabartinės ir 1996 m., kai B. Netanyahu buvo išrinktas, politinių kampanijų. Tuo metu vyko taikos procesas, o šiuo metu – jo nėra.

Visuomenės apklausos rodo, kad apie 88 proc. žydų, gyvenančių Izraelyje, „didžiuojasi“ arba „labai didžiuojasi“, kad yra izraeliečiai. Nuo 84 iki 95 proc. jų norėtų „pasiaukoti“ dėl savo šalies. O į Izraelio piliečiais esančius arabus vis dažniau žiūrima kaip į valstybės priešus. B. Netanyahu teigia: „Mes sugrąžinsime sionizmą į mokyklų vadovėlius“. Be to, Izraelio parlamento rinkimų komitetas nubalsavo, kad dvi arabų partijos būtų pašalintos iš rinkimų. Tik šalies Aukščiausiasis teismas pakeitė šį sprendimą.

Egzistuoja skirtumas tarp to, kas pasakoma per rinkimų kampaniją, ir to, kokia politika vykdoma po rinkimų. Buvęs teisingumo ministras D. Meridoras sugrįžo į B. Netanyahu vadovaujamą „Likud“ partiją, tikėdamas, kad pastarasis vykdys nuosaikią politiką. „Kadima“ partijoje B. Netanyahu apibūdinamas kaip oportunistas. Taip pat jį yra apibūdinęs ir buvęs Izraelio premjeras Arielis Sharonas. Pasak jo, kai susitinki su Netanyahu, niekada negali žinoti, kuria kryptimi jis eis – ar į kairę, ar į dešinę.

Pagal 2009 m. vasario 6 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras