Rusijos ekonomika smunka, tačiau situacija galėtų būti gerokai blogesnė. Ekonominė krizė privertė vyriausybę imtis praktiškos politikos, siekiant išvengti katastrofos.

Žaliavų rinkos žlugo – nukrito 72 proc. Šalies oligarchai įkeičia savo jachtas ir parduoda privačius lėktuvus. Politinio nestabilumo ženklai aiškėja – masinės darbininkų ir viduriniosios klasės atstovų, kurie susidūrė su nedarbu ir atlyginimų mažėjimu, demonstracijos gatvėse ir joms vadovauja ne politinė opozicija. Be to, protestuotojai reikalauja vyriausybės atsistatydinimo, o tai buvo nesuvokiama dar prieš metus.

Kadangi pasaulinė naftos kaina nukrito net 70 proc. (panašiai krinta ir metalų kainos), todėl sunkūs ekonomikos iššūkiai, su kuriais susiduria Rusija, nestebina. Ekonomikos augimas yra pavojuje, rublis silpnas ir valstybės biudžetas deficitinis.

Vladimiro Putino kritikai teigia, kad Rusijos politinė sistema yra pernelyg centralizuota ir rizikuoja žlugti dabartinės ekonominės audros akivaizdoje. Krizei sudavus visa jėga, vyriausybė nacionalizuotų pagrindinius bankus ir kompanijas. Tokios politikos rezultatas būtų neefektyvumas, palaidosiantis Rusijos ekonomiką, kaip ir nutiko Sovietų Sąjungai.

Rusijos vyriausybė padarė rimtų klaidų, kovodama su krize. Ji buvo per lėta devalvuodama rublį – laipsniška devalvacija turėjo būti pradėta anksčiau. Trečia klaida – importo muitų didinimas, ypač automobiliams. Šis žingsnis kartu buvo politiškai pavojingas, nes automobilių savininkai yra gausi, socialiai aktyvi ir lengvai organizuojama grupė.

Šiuo metu tokios klaidos yra smulkios ir panaikinamos. Iš tiesų Rusijos vyriausybė ėmėsi ryžtingų ir teisingų ekonominių sprendimų. Pirma, ji užkirto kelią bankų sistemos žlugimui. Antra, krizė nesukėlė pagrindinių privačių kompanijų nacionalizavimo. Visgi vyriausybė daugiausia suteikia paskolas, bet nevykdo masinio akcijų išpirkimo.

Pirmą kartą nuo tada, kai V. Putinas atėjo į valdžią, Kremlius susidūrė su tikra grėsme. Lengvo populiarumo laikas baigėsi, o nemalonūs faktai, ignoruoti greito šalies ekonominio augimo laikmečiu, per krizę iškilo į paviršių. Režimo išlikimas priklauso nuo ekonomikos nuosmukio sustabdymo. Sustabarėjusios, korumpuotos ir neefektyvios ekonomikos, sukurtos per naftos bumą, gali būti neįmanoma išgelbėti. Esminis klausimas – ar netgi pakankamai gera ekonomikos politika gali užkirsti kelią ekonominės ir politinės sistemos žlugimui Rusijoje.

Pagal portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.