Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  JAV pasirengusi derėtis su Rusija dėl priešraketinės gynybos

2009 02 14

Šeštadienį (vasario 7 d.) JAV viceprezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad JAV toliau laikysis priešraketinės gynybos planų, kurie suerzino Kremlių, bet kartu jis paliko atviras galimybes deryboms ir Rusijos atžvilgiu kalbėjo labiau linkusiu taikytis tonu nei buvusio prezidento Georgo Busho administracija. J. Bidenas teigė, kad reikia peržiūrėti sritis, kuriose galima ar privaloma dirbti kartu su Rusija.

JAV viceprezidento kalba buvo svarbiausias saugumo konferencijos įvykis. Tai yra pirmi svarbūs naujos JAV prezidento administracijos santykių su pasauliu kontūrai po to, kai Kirgizijos prezidentas pareiškė, kad uždarys JAV karines bazes šalyje.

Užsienio politikos ekspertai teigia, kad dėl baimės pasirodyti silpna prezidento Baracko Obamos administracija siekė išvengti bet kokių atvirų nuolaidų priešraketinės gynybos sistemos klausimu po Kirgizijos prezidento pareiškimo. O J. Bidenas subalansavo administracijos siekį išlikti tvirtai ir atnaujinti Amerikos ir Rusijos santykius. Rusijos bendradarbiavimas yra svarbus Amerikai, stengiantis užkirsti kelią Iranui ir Šiaurės Korėjai tęsti branduolines programas.

B. Obamos administracija dar nėra sutarusi, kur priešraketinės gynybos sistema galėtų ar turėtų būti perdislokuota.

Rusijos reakcija į šeštadienio kalbą buvo greita ir palanki. Konstantinas Kosačiovas, Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas, pasveikino J. Bideno išsakytą „poreikį įsiklausyti į partnerius“, priešingą G. W. Busho požiūriui. K. Kosačiovo teigimu, naujas tonas palengvins svarbių klausimų kompromiso paieškas, įskaitant nesutarimą dėl priešraketinės gynybos.

J. Bideno kalba taip pat parodė, kad JAV tonas Irano atžvilgiu sušvelnės, bet esant būtinybei toliau bus laikomasi griežtos politikos.

Lieka neaišku, ar šeštadienio JAV viceprezidento atsisakymas imtis aiškių žingsnių priešraketinės gynybos sistemos diegimo klausimu yra dalis derybų strategijos – šachmatų žaidimo, žaidžiamo tarp buvusių Šaltojo karo priešininkų.

Šeštadienio kalboje J. Bidenas teigė, kad B. Obama spaus NATO glaudžiau bendradarbiauti su panašiai mąstančiomis šalimis. Kartu jis pridūrė: „Mes nesutarsime su Rusija dėl visko“.

J. Bideno kalba pasirodė dieną po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad Rusija atsisakys ketinimų dislokuoti raketas prie Lenkijos sienų, jei JAV peržiūrės savo priešraketinės gynybos planus.

Dėl kirgizų atsisakymo toliau leisti amerikiečiams laikyti karinę bazę šalyje, J. Bidenas replikavo, kad JAV surastų alternatyvią oro pajėgų bazę, bet šių alternatyvų nekonkretizavo.

Pagal 2009 m. vasario 7 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras