Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Borisas Nemcovas. V. Putinas turi būti atstatydintas (3)

2009 02 14

Krizė Rusijoje atskleidė visišką Vladimiro Putino sukurto valstybės modelio silpnumą ir negyvybiškumą. Pagrindinis „putinizmo“ bruožas - nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų, išorinių grėsmių bei krizių. Valdant V. Putinui, Rusija prarado imunitetą krizei ir dėl to šiandien jai sunkiau nei daugeliui kitų pasaulio valstybių.

Todėl pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė prieš krizę - V. Putino ir jo vyriausybės, kaip negyvybingos politinės sistemos architekto, atstatydinimas. Jei to neįvyks, Rusijos piliečiams teks kęsti vis gilėjantį sunkmetį, stebint, kaip nacionalinis lyderis eskperimentuoja su valstybe.

Krizės sąlygomis visos pasaulio valstybės susiduria su ta pačia problema – valdžios institucijų vaidmens visuomenės gyvenime didėjimu. Jei valstybė pakankamai stipri, tai jos taikomos priemonės pasiekia adresatą. Jei silpna - tai krizei įveikti skirtos lėšos išvagiamos pakeliui, Deja, Rusija silpna valstybė. Mes turime turtingą valstybę, kuri žodžiais nori daug padėti piliečiams, išgelbėti ekonomiką nuo krizės. Valstybės aparatas tarsi „juodoji skylė“ ryja mokesčių pinigus - šioje „skylėje“ jau išnyko daugiau nei 200 milijardų esą krizės įveikimui skirtų dolerių. Nei piliečiai, nei įmonės šių pinigų negavo.

Paradoksalu, bet Rusija, kuri esą stojasi ant kojų, sugeba pasiųsti laivų į Venesuelą, lėktuvų - inspektuoti Europos erdvę, išgyvena daug sunkesnę krizę nei kitos valstybės. Rusijos biudžeto deficitas 2008 metų gruodį pasiekė 20 procentų BVP. Toks deficitas buvo SSSR žlugimo metu. Tiek tada, tiek dabar Rusija metus pradėjo be biudžeto. 2009-ųjų Rusijos biudžetas apskaičiuotas, skaičiuojant 95 dolerius už barelį naftos. Šis biudžetas entuziastingai patvirtintas parlamente, tačiau jis negali būti pagrindiniu finansiniu valstybės dokumentu. Tragikomiška tai, jog net spalį, kai biudžetas buvo tvirtinamas, nafta jau kainavo 62 dolerius už barelį.

Premjeras priėmė svarbius „antikrizinius“ sprendimus, dėl kurių gėdijasi kalbėti: nustatė, kad bedarbio pašalpa bus 4900 rublių ir pakėlė monopolijų tarifus - per 2009 metus dujų kaina išaugs 27,5, elektros - 25, geležinkelio pervežimų - 20 nuošimčių. Būtent premjeras nusprendė išlaikyti nerealistišką rublio kursą, ir tai valstybei kainavo 200 milijardų dolerių. Taip pat jis priėmė asocialų sprendimą įvesti vieningą socialinį mokestį. Bet kurioje demokratinėje valstybėje po tokių nevykusių sprendimų premjeras būtų nušalintas.

Be to, buvo nuspręsta padėti oligarchinėms grupėms. Ciniškiausia tai, kad jiems parama suteikta iš Nacionalinio gerovės fondo. Tai neliečiamas fondas, kuris gali būti naudojamas išskirtinai pensijoms išmokėti. Deja, jo lėšos buvo išdalytos bankrutuojančiam oligarchui Deripaskai (4,5 milijardai dolerių - nepamirškime, jog jis turi 30 milijardų skolų) bei V. Putino draugams Bogdančikovui ir Sečinui paremti stambiausią rusišką naftos kompaniją „Rosneft“. Planuojama dar skirti pinigų Abramovičiui bei jo verslo partneriui Čemezovui. Baudžiamajame kodekse yra atskiri straipsniai, kurie galėtų būti pritaikyti V. Putinui už įgaliojimų viršijimą ir pinigų išvaistymą.

Dar vienas kriminalinis sprendimas - skirti 175 milijardų rublių fondų rinkai palaikyti. Po šio sprendimo ši „rinka“ tapo labiausiai reguliuojama tokio pobūdžio rinka pasaulyje. Kiekvienoje valstybėje nepagrįstas pinigų švaistymas yra kriminalinis nusikaltimas.

Rusijoje susidarė situacija, kai 200 milijardai dolerių buvo skirti kovai su krize, tačiau iki realaus adresato jie nenukeliavo. Rusijos ekonomiką kamuoja vis didesnė krizė. Akivaizdu, kad dabar gyvenama rezervų sąskaita. Kai jie baigsis, atsidursime bankroto situacijoje.

Už skurdo didėjimą, už nedarbo, kuris netrukus pasieks 10 milijonų žmonių, už pinigų išvaistymą, už oligarchų palaikymą mokesčių mokėtojų pinigais atsakingi du žmonės - prezidentas ir premjeras. Todėl galimi tik du scenarijai:

1. Kaltas D. Medvedevas - „nesugebėjo susitvarkyti su jam patikėta valstybe“. Tai diktatūros scenarijus, kai bus įvesti dar griežtesni įstatymai, sustiprintas šnipinėjimas valstybės viduje, kitokia nuomonė uždrausta, valdžios monopolizacija pasieks absoliutų lygį ir visi piliečiai taps priklausomi nuo valstybės.

2. „Persitvarkymas 2“. D. Medvedevas atstatydina V. Putiną. Visų žalingų sprendimų autoriumi įvardijamas V. Putinas. D. Medvedevas visą atsakomybę nuo savęs nukelia paprastu dekretu, kuriuo atstatydina premjerą. Esu įsitikinęs, kad dabartinėje situacijoje D. Medvedevas nesunkiai atrastų sąjungininkų ir daugelis apsidžiaugtų tokiu jo sprendimu. Kitas jo žingsnis - technokratų vyriausybės suformavimas. Paskui skelbiami parlamento rinkimai, Tiesa, dar turi būti atšaukta represyvi rinkimų sistema ir cenzūra.

Tai vienintelis realus išėjimo iš krizės scenarijus Rusijai. Beje, jis visiškai atitinka Konstituciją.

Pagal www.grani.ru parengė A. N.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras