Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas pasikeitė Pietų Osetijoje ir Abchazijoje po rugpjūčio? (2)

Komentarai:

Jonis, 2009 02 18 14:21
p. Denisas, tikriausiai Ivanovičius, nors komentuoja, kaip sakoma, „ne į temą“, bet palietė įdomų klausimą. Keista sutikti internete, ir dar rimtame saite, atvirą Valinsko cirkininkų šalininką.
Tie, kurie balsavo už cirkininkus, neturi teisės dejuoti dėl problemų Lietuvoje, tuo labiau vadinti save „Mes, tauta“. Ką norėjote, tą ir gavote, todėl dabar tauta turės keturis metus kęsti jūsų fokusus Seime, pradedant nuo jūsų neprognozuojamo lyderio.
Sutinku, kad Lietuvoje daug problemų, bet jas turėtų spręsti ne cirkininkai ar dainuojančios mergelės, o nors truputį kompetencijos turintys žmones. O juk cirkininkų kompetencijos lygis – absoliutus nulis, tiek pat naudos ir iš jų darbo Seime. Juos veda tiktai noras „pasirodyti“ ir pasinaudoti privilegijomis, kaip buvo įpratę ligi šiol.
Ankstesnis Seimas buvo prastos sudėties, bet šis, užpildytas Valinsko cirkininkų – visiškai niekam tikęs. Dar būtų gerai, jeigu jie sėdėtų ramiai ir su savo nuliniu intelektu „neišsidirbinėtų“, nevažinėtų „kontempliuoti“ į Indiją ar koncertuoti Lietuvos provincijoje, nereikštų pretenzijų į postus ar su protinga mina nesiūlytų įstatymų pataisų ar Seimo reglamento pakeitimų. Bet kur tau!
Vargsime keturis metus, turėdami Seimą, vadovaujamą cirkininkų lyderio. Ir, deja, už tai turime „dėkoti“ tokiems, kaip Denisas Ivanovičius.


dennis, 2009 02 18 06:09
Stebiu tiesioginę laidą per televiziją ir stebiuosi, kaip žiniasklaida atvirai tyčiojasi iš Mūsų rinkėjų daugumos, kurie balsavome už „Tautos prisikėlimo partiją“, nes šios partijos atstovai t.y. Mes tauta, nebuvome pakviesti dalyvauti diskusijoje apie prezidento rinkimus.
Daugelis komentatorių ar visuomenės veikėjų kviečia nesureikšminti prezidento rinkimų esą prezidento institutas, vidaus politikos tvarkymo reikalais nieko neprisideda.
Didžiausias melas, tik prezidentas tvirtina Mūsų teisingumo plaučiais vadinamų VSD ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnus. Todėl nekreipkite dėmesio į Mūsų visų atvirą durninimą tų pačių kairiųjų ir dešiniųjų partijų klerkų, kurie per savo valdymo metus yra prisikakoję tiek, jog darys viską, kad šių saugumo institucijų saugomos jų išmatos neišplauktų į paviršių, jie bijo galios perskirstymo, t. y. galios dalies atidavimo Mums tautai.
Kaip Pvz. galiu paminėti nebaigtą Abromavičiaus, nužudyto karininko bylą, kurioje minimi neoficialiais duomenimis prisidėję „dešiniųjų“ partijos atstovai ir kuri ligi šiol neištirta.
Kairiųjų bylos su „dujotekanos“ įmone susijusių bylų užkulisai. Todėl nenuostabu, kad tiek „kairieji“, tiek „dešinieji“ nekerta vieni kitiems akies dėl aiškiai suprantamų priežasčių, nenoro Mums tautai atskleisti savo kriminalinės praeities, kaip ir abi pusės sutaria dėl D. Grybauskaitės palaikymo, ar neatrodo keistas sutarimas kaip nesutaikomiems priešams?
Todėl jų partijoms, kaip ir jų atstovams yra pražūtingas įsivaizdavimas, kad toks švarus pilietis kaip Arūnas Valinskas galėtų tapti prezidentu, kurio būtų neįmanoma patampyti už pavadžio dėl savo asmeninių interesų.
Pasvarstykim ką A.Valinskas ir „Tautos prisikėlimo partija“ padarė negera. Gal prie ne gerumo reikėtų priskirti visų seimo narių atlyginimų sumažinimą 15 procentų, gal manote, kad tam nereikia pastangų ir ambicijų?, o gal prie negerų veiksmų reikėtų priskirti tai, jog žurnalistams sulygino ir padarė vienodą su visais mirtingaisiais, sodros mokestį, o gal jis blogai daro, kad inicijavo įstatymo pataisas dėl emigrantų užgriuvusių Lietuvą, kai tuo tarpu Mūsų pačių bedarbių gretos gausėja. Pataisa papildomai apmokestina įmones Lietuvoje, kurios darbą pirmumo tvarka suteikia ne Lietuvos piliečiams. Na jei visa tai tikrai blogai, tada taip, Mes išrinkome tikrai ne Mus atstovaujančią partiją. Pabuskim ir neleiskim būti kvailinami, tai Mūsų Lietuva. Ačiū visiem aktyviem.


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras