Išrinkus naująjį Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchą, vėl nuskambėjo klausimas, kaip toliau klostysis valdžios ir Bažnyčios santykiai. Ar Bažnyčia sieks didesnio vaidmens valstybės gyvenime, o gal valstybė aktyviau išnaudos Bažnyčios autoritetą, stiprindama savo pozicijas? Vienaip ar kitaip, patriarchas Kirilas žada ne revoliuciją, o evoliuciją ir pritaria Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo nuostatai apie Bizantijos tradicijoje įtvirtintą „santykių simfoniją“.

62-ejų metų Kaliningrado ir Smolensko metropolitas Kirilas patriarcho rinkimus laimėjo pirmajame ture, tačiau tai jokiu būdu nebyloja apie nuomonių vieningumą. Dar prieš rinkimus buvo daug kalbėta apie ukrainiečių stačiatikių, kurie sudarė apie trečdalį Šventojo Soboro balsų, simpatijas ir nuotaikas – visai neseniai susivienijusi Rusijos ir užsienio Stačiatikių bažnyčia turėjo išlaikyti dar vieną vienybės egzaminą. Šiandien atvirai kalbama, kad naujasis patriarchas Kirilas imsis visuomenės konsolidacijos reikalų, bet tai neišvengiamai palies ir santykius su pasauliečiais, o svarbiausia – su šalies valdžia.

Maskvos Carnegie centro mokslinis bendradarbis Aleksejus Malašenka interviu laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“ sakė: „Patriarchas Kirilas, mano manymu, laikysis tos pačios nuomonės kaip ir jo pirmtakas Aleksijus II. Bažnyčios laukia aktyvus įsitraukimas į pasaulietinius reikalus, už tai visuomet pasisakė Kirilas.“ Anot A. Malašenkos, naujajam patriarchui teks nelengvas darbas – atlaikyti ultraradikalių stačiatikių spaudimą ir nepasiduoti kraštutinumams. Nors naujasis patriarchas ir nėra liberalas, jis atviras pasauliui, todėl galima tikėtis kur kas intensyvesnio Stačiatikių bažnyčios dialogo su kitomis religijomis.

Maskvos dvasinės akademijos profesorius Andrejus Kurajevas patriarchą Kirilą vadina žmogumi, neturinčiu „bendros veido išraiškos“, – tai, kas jame žavi pasauliečius, gali stipriai nepatikti religingiems žmonėms. Jis – ne statiškas simbolis, o charizmiška ir ryški asmenybė, puikus oratorius, diplomatas, eruditas, racionalus ir įtikinamai kalbantis dvasinis vadovas.

„Jis nesusilygina su savo titulu ir statusu. Neištirpsta jame. Tai labai retas Rusijoje derinys: intelektualas, apdovanotas valdžia“, –  sako profesorius A. Kurajevas ir priduria: patriarchas įpratęs dirbti pats ir privers tai daryti kitus.

Tad kokie iššūkiai laukia patriarcho Kirilo? Stavropolio ir Vladikaukazo vyskupas Feofanas įsitikinęs, kad svarbiausias darbas, kurį turės nuveikti naujasis Stačiatikių bažnyčios vadovas, – sutelkti visuomenę bendram darbui. „Šiuo sunkiu laikotarpiu, kai visas pasaulis ir Rusija įžengė į krizės epochą, labai svarbu, kad visuomenė būtų susitelkusi. Ir šiuo sunkiu keliu mes eisime lengviau, jei Bažnyčia, visuomenė ir valdžia bei kitos sveikos jėgos veiks išvien.“

Ar tai reiškia, kad Rusijoje stiprės klerikalizmas? Nebūtinai. Tačiau Bažnyčia pasirengusi kalbėti garsiau ir net pareikalauti, kad jos balsas būtų išgirstas daugelyje gyvenimo sričių – ne tik sielovados klausimais. Didesnio Stačiatikių bažnyčios vaidmens valstybės gyvenime pasigendantys asmenys tvirtina, kad valstybė turėtų atidžiau ir nuoširdžiau įsiklausyti į Bažnyčios iniciatyvas dėl švietimo reformos, našlaičių ir neįgalių žmonių globos, dėl paramos šeimos institutui ar jaunosios kartos auklėjimo klausimais.

Patriarchas Kirilas, neseniai sakydamas kalbą atidarant XVII tarptautinius kalėdinius švietėjiškus skaitymus, pabrėžė, kad pasauliui susidūrus su daugybe iššūkių – tarptautiniu terorizmu, ekonomine ir ekologine krize, milijonų žmonių dorovine degradacija – reikalingas Bažnyčios tarnų ir pasauliečių mokslininkų, pedagogų ir kultūros darbuotojų dialogas.

„Manau, kad Stačiatikių bažnyčia turi padėti valstybei ir visuomenei koordinuoti mokslo, kūrybines ir švietėjiškas pastangas. „Dievui – dieviška, o Niutonui – niutoniška“ – tokį elgesio principą neseniai mums pasiūlė žymus intelektualas Vitalijus Tretjekovas. Turbūt čia kalbama apie tai, kad Bažnyčia neturėtų kėsintis į mokslo žinias ir racionalaus lavinimo institutus. Mes galime pripažinti šį principą, bet su viena būtina sąlyga: turi būti išlaikyta pamatinė vertybių hierarchija – pirmoje vietoje besąlygiškas ir neginčijamas „Dievui – dieviška“, – pabrėžė patriarchas Kirilas.

Naujasis Stačiatikių bažnyčios vadovas aktyviai siekia į bendrojo lavinimo mokyklų programą įtraukti ir religines disciplinas, o jaunimą vadina savo sąjungininku ir kviečia tapti misionieriais.

Radijo gildijos „Mediasojuz“ vykdomasis direktorius, radijo kompanijos „Majak“ pirmininko patarėjas Igoris Malovas tikina, kad Stačiatikių bažnyčios autoritetą buvo galima išmatuoti per patriarcho Aleksijaus II laidotuves. „Bažnyčia tapo rimta politine jėga. Tarp kitko, tai liudija ne tik laimėjimai, bet ir rimtos pareigos.“ Pasak I. Malovo, iki šiol Rusijoje Stačiatikių bažnyčia buvo kritikuojama dėl pernelyg didelio komercinio savo veiklos atspalvio (ji – didžiausia nekilnojamojo turto savininkė Rusijoje, o nuosavybės restitucijos istorijos tikrai neapsiėjo be skandalų), užleistų ganytojos pareigų, o šiandien – dar ir dėl ekumeninio bendradarbiavimo.

„Šis klausimas turi gana sudėtingą potekstę: vienyti visuomenę ar dalinti ją pagal religinius skirtumus? Stačiatikių bažnyčios santykiai su kitomis religinėmis konfesijomis Rusijoje – ne tik principinis bažnytinis, bet ir tiesioginį ryšį su visos valstybės vientisumu turintis klausimas“, – tikina I. Malovas.

O ką apie naująjį Stačiatikių bažnyčios patriarchą kalba kritikai? Žymi disidentė Valerija Novodvorskaja rėžia iš peties – Stačiatikių bažnyčia tapo partijos „Vieningoji Rusija“ ideologiniu padaliniu. Interneto portalo Kredo.ru redaktorius Aleksandras Soldatovas dar radikalesnis: metropolito Kirilo išrinkimas patriarchu reiškia naują Kremliaus ir Bažnyčios bendradarbiavimo etapą: Aleksijus II buvo kartu su jais, o Kirilas – vienas iš jų.

„Metropolitas Kirilas buvo aktyvus verslininkas, kurio interesai siekė prekybą biržoje, naftos, automobilių verslą, brangakmenių prekybą ir kt. Jau uždaryto laikraščio „Moskovskije novosti“ atlikto tyrimo duomenimis, 2001 m. Kirilo turtas buvo 1,5 mlrd. JAV dolerių. Po garsaus „tabako skandalo“, kai Maskvos patriarchatas su metropolitu Kirilu ir jo pavaduotoju priešakyje, prisidengę humanitarine pagalba, iš užsienio be mokesčių įvežė 8 milijardus cigarečių ir taip sudarė nesąžiningą konkurenciją tabako gamintojams, o gautą pelną legaliai investavo į automobilių pramonę. Metropolitui Kirilui buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri nutraukta visai neseniai. Gali būti, kad ši byla leido valdžiai jį kontroliuoti“, – tvirtina A. Soldatovas.

Opozicinis tinklalapis Kasparov.ru reziumuoja: patriarchas Kirilas yra labiau politikas nei Bažnyčios tarnas, todėl jį kritikuojančiųjų gretas „valys“ ne mažiau griežtai, negu dabar „valo“ opoziciją Kremliui. „Prie policinės valstybės gausim dar ir policinę Stačiatikių bažnyčią“, – tvirtina opozicijos ruporas.
Vienaip ar kitaip, naujasis Stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas nesiruošia teisintis ir būti pasyvus įvykių stebėtojas – oponentų minimos dalykinės jo savybės taip pat nepakenks dar labiau įtvirtinant Bažnyčios įtaką visuomenėje ir valstybėje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.