Triumfuojantys etniniai albanai pasipylė į gatves atšvęsti pirmųjų Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos metinių, kai nacionalistai Serbijos įstatymų leidėjai prisijungė prie etniškai artimų žmonių šiaurės Kosove, bandydami pakenkti šiai mažai šaliai. Šie žingsniai išryškino pasidalijimą, kuris kamuoja Kosovą ir gali suskaldyti pagal etnines ribas.

Sostinėje Prištinoje tūkstančiai žmonių dainavo, grojo liaudies muziką, mojavo vėliavomis ir plakatais su užrašu: „Su gimtadieniu, Kosove“. Iš esmės etninių albanų gyvenama teritorija paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 metų vasario 17 dieną.

Vienas laikraščių pirmajame puslapyje išspausdino vienų metų Pavaresi Sopa nuotrauką su antrašte: „Ji auga“. Tai mergaitė, kurios vardas reiškia nepriklausomybę, pirmasis etninis albanas, gimęs po nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius greitai paneigė Kosovo nepriklausomos valstybės statusą. „Kosovas nėra valstybė“, – sakė jis pranešime, prašydamas nepripažinti buvusios provincijos nepriklausomybės. Tačiau prezidentas išsklaidė baimes dėl naujo konflikto dėl Kosovo, teigdamas, kad Serbija gins savo legitimias teises legaliomis ir diplomatinėmis priemonėmis, o ne jėga.

Serbija laiko Kosovą savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi siekį užblokuoti jo tarptautinį pripažinimą, bet jau 54 valstybės pripažino šią valstybę, įskaitant Jungtines Valstijas ir daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių.

Vis dėlto antradienį Prištinoje nuotaikos niekas neatvėsino. Žmonės sakė, kad Serbijos lyderiai gali daryti daugybę neigiamų pranešimų, tačiau kelio atgal nėra. Didelė įtampa tvyrojo etniškai pasidalijusioje šiaurėje, kuri yra Kosovo mažumos – serbų – namai. Serbijos nacionalistai įstatymų leidėjai, kurie, remiami Rusijos, atsisako pripažinti Kosovo valstybingumą, prisijungė prie Kosovo serbų deklaracijos, atmetančios Kosovo nepriklausomybę ir naująją konstituciją. Bet dauguma tautų, įskaitant Jungtines Valstijas, siunčia sveikinimus metinių proga ir pabrėžia didelį progresą Kosove. Ši valstybė yra daug stabilesnė savo kelyje į demokratiją, nors problemų, be abejo, yra.

Kosovo lyderiai teigia, kad šalies stiprybe taptų vieningumas, ir ši šalis jo sieks tiek kaip tauta, tiek kaip valstybė.

Pagal 2009 m. vasario 17 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.