Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lotynų Amerika – dar vienas žingsnis kairėn (7)

Komentarai:

Studentas, 2009 02 23 17:54
Kolegos, jei leisite padaryti man kelias prielaidas, as jums irodysiu (bent pameginsiu) , kad Ekvadoro kelias i kapitalizma gristas gerais norais.

Is Lotynu Amerikos siulau istraukti viso labo tik viena pavyzdi - Cile. Salis, kurioje valstybes reguliavimo yra labai mazai, netgi mazesnis nei europos valstybese. Cile turi pakankamai idomia liberalsitine istorija ir toki veikeja kaip Eduardo Frei Montalva, kuris is esmes bande padaryti reformas, suprask liberalizuoti rinka. Ir galiausiai isplaukia tai jog pagal pagamintos produkcijos kieki vienam gyventojui yra maziau nei Europoje, suprask labiau valstybes reguliuojamoje ekonomikoje. Tai rodo, kad liberalizmas, arba kapitalizmas, nera tas taskas kuris galetu garantuoti geresne padeti ekonomikoje.

Taigi grisiu prie savo seno kaip sis gyvenimas moralo. Mano supratimu silpnos valstybes neva ir lietuva joms priklauso, pirmiausia turi tureti tvirta valstybes politika ekonomikoje. Tik sustygavus valstybes ekonomini socialini marsa galima po truputi liberalizuoti rinka, velgi tik iki tam tikros ribos.

Docentas, 2009 02 23 08:48
L.Amerikos kairumas arba kairuoliskumas gerokai skiriasi nuo musu sampratos apie kariasias jegas. Taigi, tai reikejo ir paaiskinti, op ne gasdinti zmonija , kad visas zemynas linksta link komunistu...Primityvu!

Faker, 2009 02 22 22:14
Kur cia tos fantazijos? Siame straipsnyje teigiama, jog socializmas visiskai suzlugdys Ekvadora. Jeigu jau teigiama, tai prasom tai patvirtinanciu faktu (na, pvz, kokios nors Ekvadoro industrijos detalesnio aprasymo ir kaip tai gali paveikt Ekvadoro ekonomika, o kartu su ja ir skurdo lygi bei t.t., o ne vien sausus faktus, kad 20% ekvadorieciu gyvena zemiau skurdo ribos). Is straipsnio galima suprasti, kad kapitalizmas (suprask, laukinis kapitalizmas) yra vienintelis budas i klestejima. Nors su tuo nesutikti negaliu (nes as pats esu toks zalias, kad zalesnio dar reiktu ir paieskot), taciau, is straipsnio leidziant tai suprasti reiktu vel argumentuoti, na kad ir pavyzdziais is kitu valstybiu, ar vel kaip pavyzdi paimant kokia nors Ekvadoro indusitrija ar pns. Straipsnis labai jau prokapitalistiskas (suprask - proamerikietiskas) ir objektyvumo (kartu su argumentacijomis) siam straipsniui truksta. (nors as ir tokio neparasyciau, beje) Tai stai kame siame straipsnyje ir yra nesamones.

zuikis, 2009 02 22 20:53
ka, studente, turejai omeny? kur cia tos fantazijos?

Studentas, 2009 02 22 20:18
kazkokios fantazijos

FACT, 2009 02 22 19:57
Atvirai sakant -latinosai ne tokie žmonės , kad jiems kas nors padėtų: ar tai right ar left pažiūros, Kaip ir rusams -faktas bet tai tai toks žmonijos šlakas. Ar rusams padėjo carizmas? O komunizmas ? Ar padėjo? O demokratija ar rusijai palengvino gyvenimą? O gal putiniazmas ir vėl rusus "gelbėjantis" totalirmas ar išgelbėjo ruskius nuo amžino atsilikimo ir ubagizmo?

Faker, 2009 02 22 17:41
Tai cia tipo taip iseina, kad vienintelis kelias i klestejima yra kapitalizmas? As sutinku su tuo, kad ta naujoji konstitucija, GALBUT, suteikia perdaug galiu prezidentui, turint omenyje, kad Lotynu Amerika yra maziau atspari autoritarizmui, taciau del to teigti, kad Socializmas tikriausiai nepanaikins narkotiku ir skurdo, nevertetu. Taip, galbut sie Ekvadoro prezidento pakeitimai ir tas taip jo vadinamas socializmas nepanaikins skurdo ir narkotiku (bent jau greitu laiku), as nemanau, kad tai galetu padaryti ir laukinis kapitalizmas.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras