NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis teigia, kad nesėkmė Afganistane nėra išeitis, tačiau atmeta vien karinį šios problemos sprendimą. Kalbėdamas NATO ir partnerių gynybos ministrų susitikime Lenkijos mieste Krokuvoje, jis sakė: „Mes negalime sau leisti nesėkmės, tačiau kariniai veiksmai turi eiti kartu su rekonstrukcijos ir atstatymo darbais. Neturime puoselėti iliuzijų, kad yra karinis šios situacijos sprendimas.“

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas pranešė, kad Amerika svarstys, ar mokėti daugiau už galimybę toliau naudotis strategine oro baze Kirgizijoje, kuri yra pagrindinė operacijoms Afganistane. Naujienos, kad Kirgizijos parlamentas nubalsavo uždaryti Jungtinių Valstijų bazę Manase, užtemdė pasitarimą Krokuvoje, kur dalyvavo R. Gatesas. Susirūpinusios dėl Talibano atgimimo Afganistane, Jungtinės Valstijos pranešė, kad šią savaitę išsiųs papildomai 17 000 karių į šalį ir prašys NATO daugiau karių prieš rinkimus rugpjūtį.

„Nestabilumas jau ir taip labai nestabiliame regione, saugus rojus tarptautiniam terorizmui ir didžiulės kančios Afganistano žmonėms yra tiesiog pernelyg daug, kad galima būtų su tuo susitaikyti, – sakė NATO generalinis sekretorius. – Mums reikia regioninio požiūrio, nes Afganistanas nėra sala. Reikia efektyvesnių civilinių priemonių, sujungtų su karinėmis operacijomis, tada nešvaistysime brangaus laiko ir resursų veltui. Mums taip pat reikia geresnės komunikacijos, kad parodytume, ką darome gero, ir baisius nusikaltimus, kuriuos vykdo ekstremistai“.

R. Gatesas pažymėjo, kad Manaso bazė nėra nepakeičiama. „Pentagonas svarstys didesnio mokesčio galimybę, bet neketiname dėl to pasirodyti juokingi“, – pridūrė jis. Anksčiau jis buvo sakęs, kad naujoji Jungtinių Valstijų administracija pasiruošusi prisiimti papildomų įsipareigojimų Afganistane, bet iš kitų sąjungininkų taip pat tikisi daugiau.

„Tačiau Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė kuo toliau, tuo geriau supranta, kad tokios sąjungininkės kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija nepasiūlys didesnių pajėgų ir nepakeis savo misijų prigimties“, – praneša BBC korespondentė Krokuvoje Caroline Wyatt.

Šalys, nenorinčios ar negalinčios siųsti daugiau karių, yra spaudžiamos padėti iš civilinės pusės – valdant, ruošiant policiją ir kovojant su narkotikų verslu.

Pagal 2009 m. vasario 19 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.