Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas išgydys Latviją nuo krizių? (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 02 26

Iš trijų Baltijos valstybių Latvija pirmoji neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Praėjusį penktadienį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą. Kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė. Jau pirmadienį šalies vadovas pradėjo naujo premjero paieškas, tačiau tai nėra toks paprastas užsiėmimas. Agentūrai AP jis užsiminė, kad, siekiant atkurti politinę tvarką, gali prireikti pirmalaikių Saemos (parlamento) rinkimų.

Keturių partijų valdančiąją koaliciją, gyvavusią nuo 2007 m. gruodžio 20 d., sužlugdė dviejų didžiausių jos partnerių Liaudies partijos bei Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atsisakymas palaikyti ministrą pirmininką. Kitos koalicinės jėgos – Latvijos pirmosios partijos ir „Latvijos kelio“ susivienijimas bei nacionalistinis „Tėvynei ir laisvei“ ir Judėjimo už nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas (TL/JLNN) joms neprieštaravo. Opozicinė centro dešiniųjų partija „Naujasis laikas“, 101 vietų parlamente turinti 14 mandatų, dabar trina rankas: jai atėjo palankus metas. Nuošalyje lieka opozicinė daugiausia iš rusakalbių politikų sudaryta partija „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“. Nors visos politinės jėgos ją stumia į valdžios pakraščius, ji, atrodo, kupina noro siūlyti savo kandidatą į ministrus pirmininkus.

Niekam ne paslaptis, kad pasitikėjimas politiniais lyderiais Latvijoje, kurioje gyvena 2,3 mln. žmonių, smarkiai smuko, nes jiems nepavyko užkirsti kelio staigiam šalies ekonomikos kritimui. Taip finansų nuosmukis peraugo į politinę krizę. Apžvalgininkai pažymi, kad po Islandijos tai antroji Europos vyriausybė ir pirmoji Europos Sąjungoje, kuri žlugo kilus pasaulinei finansų krizei. Tai dar labiau aptemdė investavimo perspektyvas Rytų Europoje, tvirtina BNS agentūros apžvalgininkas. Analitikai pastebi vieną bruožą: tiek Islandijos, tiek Latvijos ekonomika buvo labiau susijusi su Rusijos bankų ir verslo struktūromis negu kitų regiono ir visos Europos šalių ūkis.

Iš tikrųjų Latvijos ekonomika kadaise buvo greičiausiai auganti Europos Sąjungoje. Optimizmo buvo daug, ir kai kurie analitikai ją net vadino „Baltijos tigru“, nustumdami Estijos ekonomiką į antrą vietą pagal plėtrą. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį Latvijos produkcija sumažėjo 10,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2007 metų periodu, ir jau tada atitiko depresijos kriterijus.

Jau trečiame praėjusių metų ketvirtyje, kai pasaulinė krizė dar nebuvo įsisiūbavusi, Latvijos bendrasis vidaus produktas sumažėjo beveik 5 procentais. Šiemet jis nukris ne 5 proc., kaip buvo prognozuota, o 12 procentų. O 2009-ųjų Latvijos biudžetas buvo apskaičiuotas pagal BVP sumažėjimą 1 procentu. Tiesa, naujoji Vyriausybė turėtų pateikti parlamentui dar vieną šio biudžeto variantą.

Krizė labiausiai pasireiškia didėjant bedarbių skaičiui. Latvijos valstybinės užimtumo agentūros duomenimis, gruodį nedarbas pasiekė 6,7 proc. (Lietuvoje jis buvo 5,7 proc.). Šių metų vasarį nedarbas Latvijoje jau siekė 9 proc., o iki metų pabaigos pakils iki 13 procentų.

Rygoje I. Guodmanio vyriausybę dažnai vadina „skolinimosi kabinetu“. Užuot ėmusis radikalių reformų, ji puolė skolintis iš kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų. Tuo metu koalicijos partneriai ir opozicija perspėjo, kad 7,5 mlrd. eurų pasiskolinimas iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir ES dar labiau įklampins šalies ekonomiką. Juk mainais kreditoriai reikalauja per artimiausius trejus metus sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP, įšaldyti pensijas, įvesti naujus mokesčius ir priversti net privatų sektorių mažinti atlyginimus savo darbuotojams. Latas turi laikytis fiksuoto kurso, o savivaldybės negalės imti paskolų ir gauti valstybės garantijų. Valstybės valdymo išlaidas teks sumažinti ne 15, o 30 procentų.

Latvijos vyriausybei nebuvo kur dingti, ir ji sutiko su finansine injekcija. TVF jai garantavo 1,7 mlrd. eurų paskolą, Europos Sąjungos šalys – 3,1 mlrd., Pasaulio bankas ir kiti kreditoriai – likusią paskolos dalį. Šie milijardai galbūt šiek tiek padės atkurti bankų sistemos likvidumą ir stabilizuoti ekonomiką.

Iš tikrųjų Vyriausybė susvyravo jau tuomet, kai sausį Rygoje įvyko didžiausios per visus nepriklausomybės metus riaušės. Įsiutę žmonės bandė veržtis į parlamentą, per susirėmimus buvo sužeista daugiau kaip 40 žmonių. Tai buvo gyventojų reakcija į Vyriausybės antikrizinį planą, numatantį valstybės įstaigų išlaidas sumažinti 15 proc., įšaldyti biudžetinių organizacijų darbuotojų atlyginimus ir padidinti mokesčius.

Tokiomis aplinkybėmis keista, kad vasario pradžioje I. Guodmanio vyriausybei pavyko laimėti parlamente vykusį balsavimą dėl pasitikėjimo ministrų kabinetu. Dar po protestų Rygoje V. Zatleras paragino vykdyti virtinę reformų ir gerinti atskaitingumą bei darbo produktyvumą, o ne tik laukti išmaldos iš tarptautinių finansinių organizacijų. Koalicijos partneriai nesutiko su ministro pirmininko atsisakymu reformuoti Vyriausybę ir sumažinti ministerijų skaičių.

Dabar latviams – kitas rūpestis: kas formuos naują Vyriausybę?

Variantų daug, ir greičiausiai jos vadovą V. Zatleras pasirinks iš buvusios koalicijos lyderių arba nepriklausančių jokiai politinei grupuotei politikų. Jis per šias dienas jau derėjosi su didžiausia buvusioje Vyriausybėje Liaudies partija ir surengė virtinę kitų susitikimų. Daugiau susitikimų įvyko antradienį ir trečiadienį. Kada prezidentas paskelbs kandidatą, neaišku.

Vis dėlto Latvijoje rusų kalba leidžiamas dienraštis „Čias“ paskelbė intriguojančią žinią, kad neva Rusijos banko „Alfa bank“ prezidentas, latvių šaulio vaikaitis ir milijardierius Piotras Avenas pasirengęs tapti šalies ministru pirmininku.

Iškart pasakysime, kad bankininkas paneigė savo patarėjo Aleksandro Gafino laikraščiui pasakytus žodžius, esą P. Avenas „savo šaknimis jaučia ryšį su Latvija ir gali jai padėti išbristi iš ekonominės krizės“, ir pareiškė, kad tokie ketinimai – „visiška nesąmonė“. Interneto svetainėje „Gazeta.gzt.ru“ tai patvirtino ir buvęs pirmosios Rusijos vyriausybės vadovas Jegoras Gaidaras.

Tačiau intriga gyvuoja, ir jai yra nemažai pagrindo.

1955 m. kovo 16-ąją Maskvoje gimusio P. Aveno senelis iš tikrųjų buvo raudonasis latvių šaulys (jų brigados veikė 1916–1921 m.), padėjęs ne tik kovoti su vokiečiais, bet ir įsitvirtinti bolševikams. Bankininko tėvas – profesorius, SSRS Mokslų akademijos narys korespondentas, skaičiavimo technikos specialistas. P. Avenas 1977 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo vardo universitetą, o po trejų metų apgynė disertaciją pagal specialybꠄEkononometrika“ ir įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1991–1992 m. jis J. Gaidaro vyriausybėje buvo užsienio ekonominių ryšių ministras, kartu – Prezidento atstovas ryšiams su Didžiuoju septynetu (G7), prieš tai dirbo Austrijoje, o į „Alfa bank“ atėjo 1994 metais.

Bankininko turtas vertinamas 5 mlrd. dolerių, todėl, laikraščio „Čias“ nuomone, jam nerūpi kyšiai ar asmeninių interesų tenkinimas. Pernai spauda pranešė, kad 2004 m. P. Avenas už daugiau kaip 100 mln. litų Didžiojoje Britanijoje, Sario grafystėje įsigijo 2700 kv. metrų ploto dviaukštį aštuoniakampį pastatą, vadinamą „KGB atsparia slėptuve“. Vien bunkerio remontui jis išleido 66 mln. litų. Viduje įrengta 6,6 mln. litų vertės signalizacija, 0,6 mln. litų vertės šildymo ir vėdinimo sistemos, bomboms atsparus „panikos kambarys“, iš 18 kambarių 6 miegamieji, yra sporto salė, baseinai ir taip toliau. Kodėl bankininkui prireikė šio bunkerio „atominio karo atveju“, niekas paaiškinti negali.

Bent jau iš pasaulinės krizės „Alfa bank“ prezidentas ir bankų grupės fondo vykdomasis direktorius P. Avenas sakosi išeisiąs sustiprėjęs, rašė austrų „Die Presse“. Nors jis irgi patyrė nuostolių, laikraščiui tvirtino, kad Rusija ir jis pats iš krizės išeis netgi stipresni. Britų laikraščiui „The Financial Times“ jis sakė, kad valstybė turi įsikišti į rinkos sritį, bet tiktai „karo aplinkybėmis“. O juk dabar kaip tik ir yra karo padėtis, tvirtino P. Avenas.

Jo optimizmas ir pozicija krizės metu galėjo padaryti įspūdį Latvijos prezidentui. Tačiau yra vienas „bet“: P. Avenas turi tik Rusijos pilietybę, ir apeliuoti į senelio praeitį nėra svarus argumentas. Bet laikraštis „Čias“ ir čia nemato problemos: juk kai į prezidentes balotiravosi iš Kanados grįžusi Vaira Vykė-Freiberga, jai buvo suteikta pilietybė ir reemigrantė dviem kadencijoms išrinkta prezidente.

***

Taigi, Latvijai atėjo sunkus metas. Ekonominė krizė sukelia visą komplikacijų bangą. Gerai, jei antikrizinis garvežys vėl pajudės suformavus naują Vyriausybę. Tačiau jei jos nepatvirtintų parlamentas ar koalicija vėl skirstytųsi, tuomet buvęs chirurgas 53 metų V. Zatleras gali sušaukti referendumą dėl Saemos paleidimo, o tai būtų tikrai rizikingas žingsnis, vedantis į valstybės bankrotą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras