Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  „Nord Stream“ įgauna pagreitį (6)

Simona Vaitkutė
2009 02 27

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą. Senkant Šiaurės jūros dujų ištekliams ir nesuradus kitų tiekėjų, ES priklausomybė nuo Rusijos dujų tik didės.

Todėl per Kaspijos regiono ir ES šalių konferenciją, sausio 27 dieną surengtą Budapešte, Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos Respublikos premjeras Mirekas Topolanekas visus paragino rimtai imtis apmirusio „Nabucco“ dujotiekio, kuriuo dujos iš Kaspijos jūros regiono keliautų į Austriją aplenkiant Rusijos teritoriją, projekto. M. Topolanekas konferencijoje apibūdino „Nabucco“ kaip svarbų „kertinį projektą visos Europos gerovei ir politinei nepriklausomybei“.

Savo ruožtu Rusija, nors oficialiai neprieštaraudama „Nabucco“ projektui, gana agresyviai siūlo savo alternatyvas dujų tranzitui per Ukrainą. Rusijos proteguojamą „Nord Stream“ dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu, aplenkiant Baltijos valstybes ir Lenkiją, o „South Stream“ dujotiekis Juodosios jūros dugnu turėtų nusidriekti iš Rusijos per Turkiją ir Balkanų šalis į Austriją aplenkiant Ukrainą. Šių projektų kritikai teigia, kad Rusijos siūlomi dujotiekiai varžosi su „Nabucco“ ir neatitinka esminio reikalavimo –diversifikuoti tiekėjus, nes jie ne sumažins, o padidins ES priklausomybę nuo Rusijos dujų. Tačiau projektų šalininkai Europos Sąjungoje tikina, kad visi trys maršrutai yra reikalingi siekiant patenkinti didėjančias ES energetines reikmes.

Lenktynės

Iš šių projektų „Nord Stream“ yra arčiausiai starto, o tuo pačiu ir finišo linijos. Nors Europos Komisija pasiūlė 250 milijonų eurų finansavimą „Nabucco“ projektui rengti, šiam aštuonis milijardus eurų kainuosiančiam projektui surinkti pakankamo finansavimo greičiausiai nepavyks, kol nebus susitarta dėl Turkmėnistano dujų tiekimo šiuo dujotiekiu. Turint omenyje glaudžius Rusijos ir Turkmėnistano santykius ir tai, kad Turkmėnistanas dabar dujas parduoda tiesiogiai „Gazprom“, pasiekti tokį susitarimą bus nelengvas uždavinys. Be to, prieš imantis statybų, dar reikės susitarti dėl tranzito su Turkija ir įsitikinti Gruzijos stabilumu. Pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis, pradėti tiekti Europai dujas „Nabucco“ dujotiekiu būtų galima nuo 2013 metų.

O štai „Nord Stream“ planuoja pradėti dujų tiekimą jau 2011 metais. Nuo pat „Nord Stream“ sumanymo pagrindinės kliūtys buvo Baltijos šalių ir Lenkijos susirūpinimas, kad projektas kelia grėsmę jų energetiniam saugumui, nes naujasis dujotiekis aplenks šias šalis, savotiškai atskirdamas jas nuo Europos ir palikdamas labai pažeidžiamas nesutarimų su Rusija atveju. Kadangi dujotiekį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu, Baltijos regiono šalys, įskaitant Švediją ir Suomiją, reikalavo užtikrinti, kad dujotiekio tiesimas nepablogins Baltijos jūros ekologinės padėties.

Nors Lietuvos vyriausybė ir Europos Parlamentas ragino Europos Komisiją atlikti tyrimą dėl galimo neigiamo dujotiekio poveikio aplinkai, Komisija tokį tyrimą daryti atsisakė, motyvuodama lėšų stoka, todėl Baltijos regiono valstybėms teks remtis „Nord Stream“ konsorciumo parengtu tyrimu. Planuojama, kad jau šį kovą konsorciumas pristatys galutinį aplinkosauginį projekto įvertinimą, po jo tikimasi gauti leidimus statybos darbams pradėti.

Užnugaris Europoje

Vokietijos kompanijos E.ON ir BASF yra Rusijos energetikos giganto „Gazprom“ partnerės šiame projekte, o Vokietija yra aktyviausia projekto rėmėja Europos Sąjungoje. Kad projektas pagaliau įveiktų opozicijos pasipriešinimą Europos Sąjungoje, Vokietijai ir Rusijai svarbu patraukti į savo pusę kitas ES valstybes, ypač Prancūziją.

Net ir šiomis visuotinio sunkmečio sąlygomis, kai kreditoriai vengia skolinti, „Nord Stream“ konsorciumui jau pavyko užsitikrinti 7,4 milijardo eurų finansavimą projektui. „Nord Stream“ taip pat jau turi dujų pardavimo sutartis su penkiomis kompanijomis, tarp jų yra ir savo šalyje įtakinga prancūzų kompanija „Suez-Gaz de France“. Neseniai pasigirdo pranešimų, kad ši kompanija taip pat norėtų tapti „Nord Stream“ akcininke, tad atrodo, jog komerciniu požiūriu projektas jau tvirtai stovi ant kojų, o Prancūzijos politinė parama tampa labai tikėtina.

Po Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto Vokietija ėmėsi iniciatyvos paspartinti „Nord Stream“ projekto įgyvendinimą. Vos už poros dienų, kai čekai Budapešte bandė sutelkti ES ties „Nabucco“ projektu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel parašė laišką Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso ir Čekijos premjerui M. Topolanekui, prašydama ES ir visas 27 jos šalis paremti „Nord Stream“ projektą.

Atrodo, kad „Nord Stream“ šiame fronte jau pasistūmėjo į priekį. Projekto šalininkams neblogai sekasi telkti paramą ES viduje. Ketvirtadienį, vasario 5 d., Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Suomija, per kurios teritorinius vandenis turėtų būti tiesiamas dujotiekis, gali paremti „Nord Stream“. Suomijos užsienio reikalų ministras Alexsanderis Stubbas interviu Belgijos radijui teigė, kad „Nord Stream“ projektas yra būtinas kartu su „South Stream“ ir „Nabucco“. ES energetikos komisaras Andris Piebalgas, kalbėdamas su žurnalistais sausio 30 d., taip pat tvirtino, kad ES gana vieningai palaikanti „Nord Stream“. Anot A. Piebalgo, netgi Lenkija, kuri yra labiau linkusi pritarti alternatyviam dujotiekio maršrutui, nėra priešiškai nusiteikusi prieš „Nord Stream“.

Dabar jau atrodo beveik neišvengiama, kad 55 milijardai kubinių metrų Rusijos dujų per metus po  kelerių metų Baltijos jūros dugnu keliaus į Vokietiją.

Parengta pagal „European Voice“, „Euobserver.com“, „Spiegel Online International“, „Deutsche Welle“ ir „RIA Novosti“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (105)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras