Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Naujas finansų krizės centras

Kęstutis Girnius
2009 02 28

Jau dvi savaites Vakarų spauda daugiau dėmesio skiria Rytų ir Vidurio Europos šalių ūkių būklei. Reiškiami nuogąstavimai, kad šis regionas, Rusija ir Ukraina gali tapti nauju finansų krizės centru. Šių šalių ir jų bendrovių įsiskolinimai Vakarų bankams gali sužlugdyti Vakarų Europos bankų sistemą.

Austrijos bankų suteiktos paskolos prilygsta 70 proc. Austrijos BVP, tad jos finansų sektorius bankrutuotų, jei net dešimtadalis skolų taptų negrąžinamos.

Istorikai primena, kad Vienos banko „Kreditanstalt“ bankrotas 1931 m. galutinai įstūmė Vokietiją į Didžiąją depresiją.

Belgijos, Graikijos, Italijos, ir Švedijos bankai irgi masiškai investavo į regioną. Vien Rusijos bendrovės pasiskolino apie pusę tūkstančio milijardų dolerių. Kai kurie finansų analitikai šias paskolas Rytų Europai lygina su nevykusiomis, antrarūšėmis būsto paskolomis, kurios paklupdė Amerikos bankus.

Krizė apima visas regiono šalis. Latvija, Ukraina ir Vengrija jau gavo dideles paskolas iš Tarptautinio valiutos fondo. Jos pirmininkas Straussas-Kahnas mano, kad kitos regiono šalys gal bus priverstos prašyti paramos.Itin didelį spaudimą jaučia šalys, kurių valiuta nėra susieta su euru. Nuo pernai vasaros Lenkijos valiuta neteko beveik pusės savo vertės, palyginus su euru, Vengrijos – 30 procentų.

Kadaise galinga Čekijos krona smuko 21 proc.

Pirmadienį Čekijos, Lenkijos, Rumunijos, ir Vengrijos centriniai bankai pareiškė, kad jų valiutos vertės smūkimas nepagrįstas ir neatspindi realios ūkio padėties. Krizės sąlygomis centrinių bankų pareiškimai, net konkrečios pastangos stabilizuoti savo valiutą dažnai bergždžios. Rusija išleido daugiau negu šimtą milijardų dolerių, gindama rublį, bet rublio vertė smuko 40 procentų.

Kredito reitingų agentūros „Moody‘s“ ir „Standard & Poors“ pranešė, kad švedų, vokiečių, belgų, prancūzų ir austrų bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gal bus mažinami kredito reitingai, nes regiono ūkio padėtis blogėja.

„Standard & Poor’s“ jau sumažino Latvijos skolinimosi reitingus, perspėjo, kad Lietuvos ir Estijos reitingai gali būti sumažinti.

Lietuvoje atgarsio sulaukė Anglijos dienraščio „Financial Times“ apžvalgininko Wolfgango Muenchau raginimas Rytų Europos šalims kuo greičiau įsivesti eurą.

Nebūtinai rytoj, bet reikia kuo greičiau paskelbti patikimą ir konkrečią perėjimo į eurą strategiją, nurodant aiškią priėmimo datą. Vargu ar Muenchau pasiūlymas sulauks platesnio pritarimo.

Neaišku, ar ES gali tuo rizikuoti. Prieš kelias savaites Anglijos savaitraštis „Economist“ rašė apie galimą euro krizę.

Tarptautinėse rinkose gerokai pabrango penkių euro zonos šalių –Graikijos, Airijos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos 2 valstybinės obligacijos. Trijų iš jų kredito reitingai smuko. Tai primena, kad buvimas euro zonoje nėra stebuklinga lazdelė, kuria galima pašalinti visas ūkio bėdas.

Kurį laiką paskolos bus brangesnės, bus sunkiau jas gauti. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei kitos Europos institucijos didins finasinę paramą regionui.

Šią savaitę Europos Komisija pervedė Latvijai vieno mlrd. eurų tarptautinį kreditą. Pagrindinė našta teks individualioms šalims, jos turės taupyti, bet ir skatinti eksportus bei ūkio augimą. Ir neutralizuoti praeities klaidas.

Europos Komisija paragino Lietuvos valdžią nedidinti biudžetininkų atlyginimų, nurodydama, jog darbo užmokesčio augimas ilgą laiką gerokai pranoko našumo augimą, sumažėjo šalies konkurencingumas, nesukaupta atsargų, kai ūkis klestėjo.

Kaip pažymėjo vienas apžvalgininkas, Amerika susprogdino dinamito užtaisus, bet daug žmonių į savo rūsius sunešė parako statines.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras