Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Naftos kainų smukimas – rimtas smūgis Rusijos ambicijoms, bet ne valstybės krachas (2)

Jonas Motiejūnas
2009 03 02

Daugelis politikos komentatorių ir analitikų jau seniai tvirtino, kad ekonominis Rusijos klestėjimas, grindžiamas vien pajamomis, gautomis pardavus energetines žaliavas ir ginklus, baigsis. Kaip buvo sakyta, taip ir atsitiko. Naftos kainos neįtikėtinai greitai smuko.

Rusija yra antroji pasaulyje naftos eksportuotoja po Saudo Arabijos. Didele dalimi abiejų valstybių bėda ta pati – vienpusis rėmimasis energetikos resursų eksportu.

Prieš gerą pusmetį, atrodė, Rusijos ūkis tvirtai žengia į priekį, o jos valstybinės ambicijos augo tiesiog kaip ant mielių. Atrodė, kad Rusija grįžta į didžiųjų valstybių gretas.

Deja, pagrindas tam nebuvo tvirtas – tai buvo vien neregėtai išaugusios energetinių išteklių, kurių turtinga valstybė, kainos pasaulio rinkose. Įsisiūbavus pasaulinei ūkio krizei, šių žaliavų kainos krito, nes jų paprasčiausiai mažiau reikia. Atrodo, kad Rusijos ūkio galybė pradeda byrėti kaip kortų namelis. Kartu su krintančiomis kainomis krinta ir savosios ekonominės galios suvokimas. Tačiau dar per anksti sakyti, kad Rusijai nepavyko pasinaudoti ekonomine konjunktūra – žaliavų kainų bumu, tačiau vargu ar žaliavų kainos ir toliau temps šalies ūkį į priekį. Beje, kaip mėnesio pradžioje paskelbė „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas, Rusijos naftos gavyba smuko pirmąkart per dešimtmetį. Jis paprašė valdžios sumažinti mokesčius, kad „Lukoil“ galėtų skirti lėšų naujiems telkiniams žvalgyti. Gamtos ištekliai, deja, mažėja.

Praėjusį ketvirtadienį Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad Rusijos ekonomika šiais metais neišvengiamai smuks, nors naftos kainos pakiltų ir iki 55 dolerių už barelį, net „ir šiuo atveju bendrasis vidaus produktas smuks“, – sakė ministras. Jis tvirtino, kad Rusijai su savo energetika paremtu ūkiu niekaip nepavyks išvengti visuotinės pasaulio ūkio krizės. Primenu, taip kalbėjo Vladimiro Putino vadovaujamos vyriausybės ministras, o ne koks opozicijos veikėjas.

A. Kudrinas sakė, kad ūkio smukimas pasireikš daugelyje sričių. Jo ministerijos prognozėmis, biudžeto pajamos šiais metais kris apie 30 procentų ir biudžeto deficitas sieks aštuonis procentus – pirmasis biudžeto deficitas per keletą naftos kainų bumo metų, kai energetikos kainos stipriai stūmė šalies ekonomiką į priekį. Jau dabar, kaip praneša Rusijos naujienų agentūros, Rusijos ūkis „susitraukė“ beveik devyniais procentais. A. Kudrino tvirtinimu, vien sausio mėnesį apie 40 milijardų dolerių „pabėgo“ iš šalies, bet vasario mėnesį šis procesas, atrodo, baigėsi. Matyt, visi investuotojai, kurie norėjo pasprukti iš Rusijos, tai jau padarė. Be to, nelabai pasaulyje rasi šalį, kurioje laikyti pinigus ar investuoti būtų saugu – krizė krečia ir Jungtines Valstijas, ir Latviją. Ko gero, daug kam Rusija su savo energetikos šaltiniais yra palyginti gana saugi vieta investuoti. Tačiau taip manančių nėra dauguma – 2008 metais užsienio investicijos Rusijoje smuko 14 procentų. Tačiau ko norėti, juk beveik visoms Vakarų kompanijoms trūksta pinigų, o pasaulio ūkio gigantai atsidūrė ties bankroto riba. Kokios gali būti rimtos kalbos apie investicijas Rusijoje, jei tokios garsios bendrovės kaip, sakykim, „Chrysler“ kaip ubagai kreipiasi į savo šalių vyriausybes prašydamos pinigų. Tačiau ir didžiųjų Rusijos bendrovių vadovai eina į vyriausybės kabinetus ir prašo to paties, ko ir miklieji JAV biznio veikėjai – pinigų, mokesčių mokėtojų pinigų. Gauna tik tie, kurie yra ištikimi valdžiai.

Tačiau Rusijos bėda ta, kad, be Vakarams taip reikalingų energetinių resursų, šalis nieko, kas atitiktų pasaulinius standartus, neturi. Tiesa, dalis ginkluotės, o ypač automatai „Kalašnikov“, priešlėktuvinės gynybos sistemos bei naikintuvai ir dar turbūt kai kurie produktai (sunku pasakyti, kieno karinės pramonės gaminys iš tikro yra geresnis) pasaulinius standartus atitinka. Bet krizė palietė ir šią sritį. A. Kudrinas paskelbė, kad ginkluotę gaminančios įmonės iš valdžios prašo milijardų rublių paramos. Ne viena įmonė, o 68. Dauguma jų yra ties bankroto riba.

Tiesa, vyriausybė pareiškė, kad neatsisakys ambicingų planų didinti karines išlaidas, bet pažadai nebūtinai atitinka realybę. Šią banalią tiesą patvirtina ne tik besivystančių valstybių, bet ir Vakarų ekonomikos gigantų – JAV, Anglijos realybė.

Grįžkime prie Rusijos, kuri kaip buvo, taip faktiškai ir liko neturtingų gyventojų šalis, nes energetinių resursų bumas čia neatnešė pelno visiems šalies gyventojams, kaip, sakykim, yra Norvegijoje.

Ekonomikos krizė akivaizdžiai sumažino ir Rusijos politines ambicijas, nors ne taip seniai ji labai aiškiai parodė, ko ES gali sulaukti, jei netektų Rusijos dujų. Beje, tas pats spektaklis gali būti pakartotas kovo aštuntą dieną, jeigu Ukraina nesumokės vėl „Gazprom“ reikalaujamų pinigų.

Tačiau kito spaudimo įrankio kaip energetika Maskva neturi ir vargu ar Rusijos karo laivų bei politikų vojažas Lotynų Amerikoje – JAV panosėje – bus pakartotas. Kas gi mokės už šiuos karinio laivyno pasiplaukiojimus, kai gali kilti problemų išmokėti pensijas, o nedarbas didėja ne ką lėčiau nei JAV.

Be to, JAV pasikeitė valdžia ir Rusija tikisi daug ką pasiekti ir be šaltojo karo triukų. Galbūt. Bet viena aišku: JAV politikai Rusijos naftos ir dujų turtai tokios įtakos kaip ES nedaro. Vargu ar JAV prezidento Baracko Obamos užsienio reikalų ministrė Hillary Clinton taip nuvertins žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, kaip tai neatsakingai padarė Kinijoje. To galima sulaukti iš dujų trūkumu susirūpinusios Vakarų Europos.

Na, o Rusija niekada netaps normalia valstybe, jeigu jos klestėjimas ir toliau bus grindžiamas vien energijos šaltiniais. Panašiai kaip Vakaruose paplitusios spekuliacijos vertybiniais popieriais niekada nepakeis realių daiktų gamybos.

Todėl sakyti, kad šiuo metu Rusija turi daugiau problemų nei Vakarai, nėra visai teisinga. Blogai visiems ir visi sėdi tame pačiame vežime, nors dažnai traukia skirtingas dainas ir žiūri į skirtingas puses.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras