Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kodėl Obamamanija nėra atsakymas į problemas

2009 03 03

Didėja skirtumai, kaip transatlantiniai partneriai vertina vienas kitą. Kol Europa priima Baracką Obamą kaip Amerikos europietį, Amerika ieško strateginių partnerių kituose pasaulio kraštuose. Jeigu Europa nori būti rimtai traktuojama, ji turi nuspręsti ir stengtis tapti reikšmingu veikėju. Visos krizės baigiasi, dabartinė ekonominė krizė nėra išimtis. Nežinia, kada tai bus pasiekta, bet vienas dalykas jau aiškus: tai, kas prasidėjo kaip nekilnojamojo turto ir finansų žlugimas Jungtinėse Valstijose, peraugo į milžinišką globalią ekonominę krizę. Prieš pasibaigdama ji sunaikins daug lėšų. Ne taip aišku, kaip pasikeis tarptautinės politikos struktūra. Mes patiriame staigų perversmą politikoje ir dar kartą matome, kad tikras fundamentalus pokytis gali būti sukeltas tik gilios krizės.

Ar greitai galėsime įžiūrėti naujos pasaulio tvarkos kontūrus, kurioje dažnai minimi Vakarai (Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) vaidins ne tokį svarbų vaidmenį, koks buvo pastaraisiais dešimtmečiais? Ar Jungtinės Valstijos ir ES praras įtaką, kai kylančios Rusija, Indija ir Kinija savo ekonomines ir finansines galimybes pavers politine galia? O gal pasitvirtins priešingas scenarijus ir kylančios šalys bus sukrėstos ekonominės krizės dar stipriau dėl nestabilių ekonominių struktūrų ir augančių socialinių problemų?

Susidūręs su šiais iššūkiais, pasaulis perdėtai didelius lūkesčius susiejo su naujuoju Amerikos prezidentu Baracku Obama. Tai viltimi paremta kampanija ir kitokio lyderio, negu buvo George’as W. Bushas, troškimu. Europoje šie lūkesčiai taip pat atspindi idealistinį europietišką požiūrį į daugiašalę Amerikos užsienio politiką. Nepaisant krizės, Amerikos nauja optimizmo dvasia yra tikra ir europiečiai linkę ją perimti. Dauguma jų būtų balsavę už B. Obamą, tačiau jis yra Amerikos, o ne Europos prezidentas. Europiečiai nesuvokė, kad jis nepadarys stebuklų, kurių iš jo ne tik tikimasi, bet jie reikalingi norint užtikrinti neginčijamą Amerikos, kaip pasaulio lyderės, vaidmenį artimoje ateityje.

Jungtinės Valstijos dažniausiai visada sugebėdavo sėkmingiau išspręsti ekonomines ir politines krizes nei jų priešininkai. Jos turi veikiančias institucines gaires, reikalingas greitoms, efektyvioms ir į ateitį nukreiptoms  priemonėms. Tikroji tragedija vyksta Europoje. Nereikia net pasiduoti euroskepticizmui, kad padarytum išvadą, kad Europa pereikvoja resursus, neturi aiškių sprendimų priėmimo struktūrų, neįstengia sukurti politinio konsensuso ir spręsti pagrindinių globalios politikos problemų. Dėl to šio regiono vaidmuo sumenkti.

Pagal 2009 m. vasario 23 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (22)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (122)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras