Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV ir Kinijos santykių tendencijos

Aurimas Dunauskas
2009 03 03

Dviejų geopolitinių milžinių – JAV ir Kinijos – valstybiniai ryšiai sunkiai sutalpinami į tradicinius diplomatinių santykių rėmus. To pavyzdys – oficialus JAV Valstybės departamento pareigūno ir valstybės sekretorės pavaduotojo Johno Negroponte‘o vizitas į Kiniją, kurio tikslas buvo paminėti 30-ąsias šių valstybių diplomatinių santykių metines. Renginių dienotvarkėje svarbią vietą užėmė... stalo teniso varžybų stebėjimas. Reikėtų prisiminti, kad prieš 30 metų, vykstant šaltajam karui, abi šalis, nepaisant jas skiriančios ideologinės prarajos, netikėtai suartino ši Kinijoje populiari sporto šaka. Į 1971 m. balandžio mėnesį surengtą stalo teniso čempionatą atvyko sportininkų delegacija iš JAV. Amerikiečių apsilankymas atvėrė duris intensyvesniam abiejų šalių dialogui, kurį 1972 m. vasario mėn. vainikavo JAV prezidento Richardo Niksono oficialus vizitas į Kiniją. Taigi tam tikra prasme stalo tenisas padėjo abiem valstybėms užmegzti diplomatinius santykius. Tad oficialiame J. Negroponte‘o pareiškime nuskambėjusi frazė, kad stalo teniso diplomatija suvaidino „ypač svarbų vaidmenį“, neturėtų kelti nuostabos.

Kalbėdamas apie dabartinę šių dviejų valstybių sąsają, JAV pareigūnas pabrėžė, kad „praėjus 30 metų mes galime pasigirti, jog mus sieja platūs ir gilūs ryšiai“. Neretai oficialūs aukštų pareigūnų pareiškimai atspindi tik vieną medalio pusę, ir šiuo atveju J. Negroponte‘o kalboje politikos apžvalgininkai išgirdo santūraus entuziazmo gaideles. Entuziazmo, nes Kinijos ir JAV santykiai jau kuris laikas plėtojasi kompromisų ir abipusės tolerancijos erdvėje. Santūraus, nes, kaip pabrėžia Kinijos socialinių mokslų akademijos narys Lin Zedongas, abi šalys remiasi skirtingomis vertybių skalėmis ir dėl to sunkiai viena kitą supranta.

Įspūdį, kad 30 metų Kinijos ir JAV santykiai plėtojosi vien teigiama linkme, išsklaido netolimos praeities faktai. Per 2000 m. JAV prezidento rinkimų kampaniją Alo Goro programoje buvo siūloma pažvelgti į Kiniją kaip į „strateginę partnerę“, o George‘o W. Busho užsienio politikos planuose Kinija buvo pristatoma kaip „strateginė konkurentė“ (1). Nenuostabu, kad prezidento rinkimus laimėjus G. W. Bushui, Kinija netruko būti pavadinta XXI amžiaus Sovietų Sąjunga.

Priešiškumo Kinijai ženklų netruko pasirodyti ir strateginiuose JAV užsienio politikos sprendimuose. Pavyzdžiui, tuometinis priešraketinio skydo projektas buvo atvirai nukreiptas prieš Kiniją. Jo šalininkai teigė, kad skydas galutinai išspręstų JAV sąjungininko – Taivano saugumo klausimą. Tai sukėlė nerimą Kinijos vadovams, visada ypač jautriai reaguojantiems į salos statusą. Įtampa tarp valstybių dar labiau paaštrėjo 2001 m. balandžio mėnesį, kai amerikiečių žvalgybos lėktuvas susidūrė su Kinijos karinių oro pajėgų naikintuvu virš Hainano salos.

Tuo metu atrodė, kad šaltasis karas nesibaigs, o tik įgaus naują formą. Vis dėlto Kinijos ir JAV santykiai radikaliai pakito po Rugsėjo 11-osios teroro aktų. Atsiliepusi į G. W. Busho paskelbtą kovą su terorizmu, Kinija prisidėjo prie JAV įsitvirtinimo Centrinėje Azijoje. Ypač svarbų vaidmenį suvaidino neutrali Kinijos pozicija JAV pradėjus karinius veiksmus Irake ir Afganistane.

Tuo metu galėjo kilti strateginės partnerystės tarp abiejų šalių įspūdis, tačiau JAV varžovės ir konkurentės statusas atrodo esantis arčiau tikrovės. Kinija toleruoja JAV veiksmus ir išaugusią įtaką kaimyninėms valstybėms, o JAV nekelia balso dėl apverktinos žmogaus teisių padėties Kinijoje ir Tibeto statuso. Paradoksas, bet dėl tokių tarptautinės politikos problemų kuri nors kita šalis nesunkiai patektų į JAV sudaromą „blogio ašies“ valstybių sąrašą...

Šiuo metu vyraujantį status quo dar labiau palaiko ekonominiai Kinijos ir JAV ryšiai, kuriuos galima apibūdinti kaip abipusę tarpusavio priklausomybę. Iš vienos pusės, Kinijos gamintojams ypač svarbi didžiumą jų šalies prekių absorbuojanti JAV rinka, iš kitos – JAV palankumas priimant pigių kiniškų prekių srautą, kuriuo palaiko savo vidaus vartojimą ir valdo infliaciją.

Prekybinę tarpusavio priklausomybę lydi finansiniai ryšiai. Kinija jau kuris laikas perka JAV vyriausybės vertybinius popierius, kurių vertė šiuo metu siekia 682 milijardus JAV dolerių. Iš viso Kinija turi 22 proc. JAV obligacijų ir yra didžiausia JAV biudžeto deficito finansuotoja.

Ekonominiai ryšiai ir kelerius metus iš eilės trunkantis bendradarbiavimas suartino JAV ir Kiniją, tačiau tikėtina, kad tarp šių šalių aštrės nesutarimai dėl į ateitį nukreiptų toliaregiškų strateginių sprendimų.

JAV įsitvirtinus Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje, Kinija savo ruožtu plečia įtaką Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse. Ieškodama alternatyvų apsirūpinti gamtiniais ištekliais, ji pagerino savo santykius su kaimyninėmis valstybėmis, tarp jų ir su Rusija, taip sudarydama sąlygas glaudesniems tarpusavio ryšiams.

Atrodo, kad Kinija ir toliau mėgins stiprinti savo įtaką pasaulyje remdamasi pirmiausia ekonomine galia, tačiau finansinė krizė, supurčiusi visą pasaulį, privers tiek Kiniją, tiek JAV naujai pažvelgti į jas siejančius ryšius. Iki šiol vyravęs laviravimas tarp kiekvienai šaliai būdingų užsienio politikos prioritetų ir ekonominės naudos gali netrukus pasiekti ribą.

Daug kas priklausys nuo Baracko Obamos pozicijos Kinijos atžvilgiu. Naujasis JAV prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl dirbtinai Kinijoje palaikomo žemo juanio kurso, kuris skaudžiai atsiliepia JAV ekonomikai. Jei Amerikos prezidentas neapsiribos tik retoriniais priekaištais ir sieks daryti įtaką Kinijos ekonomikos raidai, abiejų šalių santykiai dėl įtakos pasaulyje taps aštresni nei dabar.

(1) http://www.ladocumentationfrancaise.fr/dossiers/elections-usa/politique-etrangere.shtml

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras