Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  D. Medvedevas vis dar V. Putino šešėlyje

2009 03 06

Būtent prieš metus Dmitrijus Medvedevas buvo išrinktas Rusijos prezidentu, trečiuoju po Sovietų Sąjungos žlugimo. Politikos komentatoriai dėstė įvairias teorijas apie naujojo šalies lyderio ateitį. Kai kurie teigė, kad jis išbus valdžioje 18 mėnesių, o tada pasitrauks ir taip nuties V. Putinui, dabartiniam ministrui pirmininkui, kelią atgal į prezidentūrą nelaužydamas valstybės konstitucijos. Kiti spėjo, kad būdamas prezidentu, D. Medvedevas nustos slėptis po V. Putino sparnu.

Imdamasis prezidento vaidmens praėjusiais metais, D. Medvedevas teigė, kad svarbiausia jo užduotis bus tolesnė pilietinių ir ekonominių laisvių plėtra. Tai buvo standartinė prezidento retorika, bet daugeliui liberalių rusų sužibo vilties kibirkštėlė, kad su laiku jaunas, niekada Rusijos armijoje netarnavęs teisininkas vykdys kitokią politiką, liberalesnį jos kursą negu jo pirmtakas. Praėjus metams yra teigiančių, kad jeigu stengiesi, gali pamatyti nepriklausomumo ženklų D. Medvedevo elgesyje – bet tik ženklų ir tik jeigu stengiesi. Per pastaruosius metus Rusijoje buvo pokyčių, bet tik ne prezidento D. Medvedevo ir ministro pirmininko V. Putino santykiuose.

Natalija Timakova yra prezidento spaudos atstovė. Ji visada pateikia tą patį atsakymą į BBC klausimus, kuo jos vadovas skiriasi nuo ministro pirmininko. Beje, tas atsakymas yra tas pats, kurį pirmasis „nukalė“ Vladimiras Putinas: „Profesiniai santykiai tarp prezidento ir ministro pirmininko yra suformuoti būtent taip, kaip turi būti. Jų galios ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos ir pagal šiuos parametrus jie dirba.“ Rusų „Newsweek“ vyriausiasis redaktorius Michailas Fišmanas tai apibūdino taip: „Jeigu yra svarbių vidaus ir užsienio reikalų klausimų, prezidentas D. Medvedevas nežengs žingsnio, neapsvarstęs to, ką sako V. Putinas“.

Įsidėmėtinas Dmitrijaus Medvedevo sprendimas pirmaisiais prezidentavimo metais, kurį jis nominaliai priėmė, buvo karas su Gruzija. Bet kyla klausimas dėl realaus jo įsitraukimo į sprendimo priėmimo procesą. Per konfliktą daugiau šmėžavo Vladimiras Putinas, o ne Dmitrijus Medvedevas, kai jis skrido į Vladikaukazą, į šiaurę nuo Pietų Osetijos sienos, duodamas komandas.

Tiesa, apskritai D. Medvedevas daug kalbėdavo apie korupcijos pažabojimą ir šališkumo panaikinimą teismo procesuose, bet taip pradėdavo visi lyderiai – Vladimiras Putinas ne išimtis.

Pagal 2009 m. kovo 2 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (110)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras