Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Skrydis ar krytis? (2)

Marius Markuckas
2009 03 07

B. Obama, kuris prezidento poste pakeitė G. W. Bushą, buvo išties labai laukiamas. Kai daugelis kalbėjo, jog po pastarojo prezidentavimo JAV vadovu galėtų būti bet kas (suprask, blogiau nebus), kažkodėl ta pati dauguma pamiršo, kad dar neseniai dabar visų nemėgstamiausias G. W. Bushas buvo pats populiariausias.

Tai tarsi natūraliai verčia kelti klausimą: ar iš tiesų nebegali toks įspūdingo skrydžio ir dar įspūdingesnio kryčio scenarijus pasikartoti ir naujojo JAV prezidento atžvilgiu?

Kaip rodo apklausų rezultatai, 2001 metais, netrukus po rugsėjo 11-osios išpuolių, George`o W. Busho populiarumas siekė net 90 proc. Žinoma, tai momentinis rezultatas. Krizių (tiek išorinių, tiek vidinių) laikotarpiais politinio lyderio, ypač reprezentuojančio nacijos vedlio figūrą, populiarumas įprastai yra linkęs augti (šis principas tam tikra apimtimi šiuo metu veikia ir Baracko Obamos atveju).

Kita vertus, pastarieji procentai puikiai byloja apie tai, kad G. W. Bushas nebuvo savaime niekam tikęs politikas. Atvirkščiai, jis buvo palyginti netgi labai gerbiamas ir turėjo visus šansus tokiu išlikti istorijoje.

Tačiau iš esmės keli politiškai neapdairūs žingsniai (pirmiausia dėl nelabai kokybiško patariamųjų institucijų darbo), silpni bei nesavalaikiai viešieji ryšiai ir, negalima neigti, kai kurie asmeniniai paties prezidento bruožai nulėmė tai, jog prieš užleisdamas Baltuosius rūmus B. Obamai, G. W. Bushas jau buvo „tituluojamas“ nepopuliariausiuoju. Taigi pasitvirtino taisyklė, jog aukštai kilęs, žemai krisi.

 

Tačiau taisyklės, skirtingai nei kai kas galvoja, galioja ne tik G. W. Bushui. Dabar, kai jau žiniasklaida skelbia apie „šiek tiek“ smukusius B. Obamos reitingus, privalu sakyti, jog tai reiškia anaiptol ne šiek tiek. Jeigu tikėtume apklausomis, B. Obama, kuris dar vasario pradžioje galėjo didžiuotis turintis gerokai per 70 proc. populiarumo reitingą, per vieną mėnesį sugebėjo jį sumažinti apytiksliai 10 procentinių punktų. Pasikartosiu, tai anaiptol nėra „šiek tiek“. Maža to, drįsčiau prognozuoti, jog kuo toliau, tuo labiau pastarojo populiarumas mažės. Kodėl?

Sąlygų taip manyti yra bent keletas. Pirma, dauguma viešųjų ryšių specialistų pripažįsta, jog niekada iki šiol nebuvo taip aktyviai naudojamos politinio populiarinimo priemonės, formuojant kandidato įvaizdį, kaip tai darė B. Obamos komanda. Paprastai kalbant, tai reiškia ne ką kitą, o tik tai, jog bent jau dalinai B. Obamos populiarumas yra „išpūstas“ reikalas.

Įvaizdis, kaip sako viena žinoma reklama, dar ne viskas. Antra, reikia nepamiršti, kokiame kontekste B. Obama buvo populiariausias. Dar kartą pripažinkime faktą, jog šalia nuo politinės scenos benueinančio G. W. Busho populiariu galėjo būti iš esmės bet kas.

Tiesa, galima pagrįstai klausti, kodėl tokiu atveju rinkimus laimėjo ne Johnas McCainas, o būtent Barackas Obama. Bent jau iš dalies atsakymas vėlgi aiškus – tiesiog prisiminkime, jog JAV prezidentas partinės identifikacijos anaiptol nepraranda. Esu įsitikinęs, jog šis veiksnys galutiniam rezultatui tikrai nebuvo paskutinis (G. W. Bushas ir J. McCainas pastarojo nelaimei priklauso tai pačiai Respublikonų partijai).

Vadinasi, galima daryti prielaidą, jog JAV rinkėjai galbūt ne tiek norėjo B. Obamos, kiek stipriai nenorėjo G. W. Busho ir jo politinių „artimųjų“. Ką gi, apsivalymas įvyko – žalia šviesa B. Obamai uždegta.

Tiek trumpai apie populiarumą ir nepopuliarumą. Toliau analizuojant B. Obamos galimybes būti ir ateityje išlikti „šauniu prezidentu“ reikėtų bent jau trumpai aptarti ne tik vidaus, tačiau ir išorės situaciją. Pačioje Amerikoje, esančioje finansinės krizės duobėje, situacija tikrai nelengva.

Jeigu G. W. Bushas, tapęs šalies vadovu, galėjo didžiuotis, jog JAV biudžetas yra pilnas, tai B. Obama, nors ir žada daug, vis dėlto tuo pačiu privalo pripažinti, jog yra gyvenama didžiulio trūkumo sąlygomis. Nepaisant to, žmonių lūkesčiai nemažėja. Be to, įkvėpti ugningų naujojo prezidento kalbų, jie linkę augti. Esant tokiai situacijai, visiškai nesunku nuspėti, kas bus labiausiai kaltinamas, kai pasirodys, jog žodžiai anaiptol nėra lygiaverčiai darbams.

Taigi B. Obama miegoti ramiai negali. Negali, kadangi bet kuriuo metu gali būti paklausta: tai kur gi tie pažadėti pokyčiai, gerbiamas prezidente? Atsakymą galvoti, norint likti populiariu, reikia jau dabar. Kitokiu atveju obamanija išgaruos kaip dūmas.

Maža to, išorinė situacija irgi yra ne ką lengvesnė. Nors daug ir nuolatos kalbama apie tai, kad JAV bei sąjungininkų atsitraukimas iš Artimųjų ir Vidurio Rytų prezidentu tapus B. Obamai bus kur kas sklandesnis (dar vienas senas pastarojo pažadas), vis dėlto tenka pripažinti, jog kažin ar būtent taip ir bus.

Dauguma geopolitinių schemų (amerikiečių mokyklos taip pat) tvirtina, jog valstybei, siekiančiai dominuoti pasaulyje, tiesiog privalu turėti didelę įtaka pastarajame regione. Taigi akivaizdu, jog bus mėginama įtaką išlaikyti. Kokia forma – atskiras klausimas. Kaip žinoma, lengviausia kontroliuoti ir tuo pačiu daryti įtaką būnant vietoje. Todėl labai realu, jog ir čia pažadai bei realybė gali stipriai prasilenkti.

Visa tai verčia klausti: ar iš tiesų „sėkmės vaikinui“ bus lengva? Nors aptarti faktai ir nėra ypatingai palankūs naujajam JAV prezidentui, vis dėlto tenka pripažinti, jog šansai sėkmingai skristi yra. Tačiau kristi – visgi didesni. Kita vertus, vieną, regis, neįmanomą dalyką tapdamas Amerikos prezidentu B. Obama jau padarė. Galbūt padarys ir antrą?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras