Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pirmieji Baracko Obamos politikos požymiai (2)

Arūnas Spraunius
2009 03 10

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.

Kongrese Amerikos prezidentas pasirodė įtikinamai, pažadėjęs vadovauti šaliai sunkiu periodu taip, kad ji pakiltų stipri kaip niekad. Naujasis prezidentas pareikalavo pasiaukojimo ir atsakomybės, patikino amerikiečius, kad jų santaupos saugios, ir teigė, kad finansų sistemą turintys gaivinti daugiau nei 700 milijardų mokesčių mokėtojų pinigų skirti ne godiems finansinių institucijų vadovams („riebiems katinams“). Prezidentas sakė, kad atsigavimo kaina bus nauja ekonomika, kai žmonės leidžia pagal išgales ir atsisako lengvo turto bei greito pelno vaikymosi. Ir žadėjo vesti Ameriką į švarios, atsikuriančios energijos ir naujos kartos automobilių ateitį.

„Visą laiką kritiški debatai ir sunkūs sprendimai buvo atidėliojami kitam kartui kurią kitą dieną... Ta atsiskaitymo diena atėjo, laikas prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – pareiškė prezidentas, paskelbdamas, kad bus eliminuoti nekonkursiniai kontraktai, dėl kurių Irake iššvaistyti milijardai, o gynybos biudžetas reformuotas taip, kad Amerika nemokėtų už šaltojo karo laikų ginklų sistemas, kurių nenaudoja. B. Obama taip pat žadėjo baigti George‘o W. Busho administracijos praktiką netraukti karams Afganistane ir Irake skirtų milijardų dolerių į federalines buhalterines knygas.

Prezidento kalba nuskambėjo po aktyvaus naujosios Baltųjų rūmų administracijos debiuto – B. Obama gavo Kongreso paramą savo 787 milijardų dolerių ekonomikos skatinimo planui. Paties prezidento teigimu, jis suprantąs, kad milijardų skyrimas bankams negali būti populiarus sprendimas, bet teigė, jog tai yra vienintelis būdas priversti veikti kreditavimo sistemą, be kurios negali apsieiti nei šeimos, nei verslas. Prezidentas pareiškė artimiausiu metu pateiksiąs savo siūlymus dėl 2010-ųjų biudžeto. Jo teigimu, skirtingai negu ankstesniais metais, šį dokumentą derėtų vertinti ne kaip atskirų programų rinkinį, o kaip Amerikos ateities projektą.

Radijo stočiai „Svoboda“ komentuodamas pirmąjį Amerikos prezidento kreipimąsi, Sankt Peterburgo universiteto Šiaurės Amerikos tyrimų katedros vedėjas Borisas Širiajevas pažymėjo, kad pirmą kartą per ilgą laiką Amerikos prezidento kalboje apsieita be „ritualinių užkeikimų“. Ir apskritai – užsienio politikos tema nebuvo dominuojanti. Svarbiausi teiginiai – kad bus tęsiamas pasitraukimas iš Irako, paliekant savo likimą spręsti patiems irakiečiams, ir pasiūlyta nauja strategija Afganistane. Tarsi papildydamas šį teiginį, prezidentas B. Obama vasario 28-ąją duodamas interviu televizijai PBS sakė, kad Jungtinės Valstijos netrokšta ilgą laiką laikyti savo kariuomenės Afganistane. Pasak Amerikos prezidento, Afganistanas visada duodavo griežtą atkirtį okupacinėms pajėgoms, ir Jungtinės Valstijos turi tą atsiminti, galvodamos apie savo strategiją. Tiesa, dieną prieš tai paskelbęs planuojantis per 18 mėnesių baigti kovines operacijas Irake, prezidentas  B. Obama nurodė pasiųsti į Afganistaną dar 17 tūkstančių JAV karių.

Tai pačiai televizijos stočiai kiek anksčiau komentuodamas Amerikos ekonomikos gelbėjimo planą, Stenfordo universiteto Huverio centro profesorius Michailas Bernsteinas sakė, kad sprendžiant iš visko vykdomoji valdžia imsis aktyvesnės biudžeto ir fiskalinės politikos, ne vien spausdins pinigus ir dalins juos bankams teikti kreditams. Vyriausybė pati prisiims daugelį išlaidų, tuo pat metu mažindama mokesčius daugelyje Amerikos ūkio sektorių. Taip tikimasi suaktyvinti investicijas ir kurti naujas darbo vietas. Planas atrodo logiškas, panašių priemonių visada būdavo imamasi recesijos sąlygomis ne vien JAV, bet ir kitose šalyse. Tiesa, kadangi pasaulis atsidūrė naujoje situacijoje, dabar sunku pasakyti, kiek tas planas bus veiksmingas, taigi kol kas neaišku, ar pavyks sukurti planuojamus 3 milijonus darbo vietų. Pasak pono M. Bernsteino, akcentų perkėlimas ant šiaip jau rizikingos biudžetinės politikos, numatančios milžiniškas išlaidas, dvelkia baugia nežinomybe. Tačiau dabartinėje visiškai naujoje ekonominėje teritorijoje tenka veikti intuityviai. Visos ligšiolinės prognozės juk nepasitvirtino.

Prezidento B. Obamos valdymo pradžią britų dienraštis „The Guardian“ palaimino skambia antrašte: „Permainų darbas prasideda dabar“. Nagrinėdamas naujojo prezidento sprendimą uždaryti Gvantanamo kalėjimą, dienraštis „The Los Angeles Times“ gyrė B. Obamą už tai, kad jis atšaukia G. W. Busho politiką. Bet štai Indijos dienraštis „The Times of India“ ragino neignoruoti tęstinumo ir kvietė naująjį prezidentą tęsti kovą su teroru Afganistane bei Pakistane. Sunku kol kas pasakyti, kaip yra su tomis tęstinumo ir naujumo proporcijomis. Prancūzų „Le Point“ dar praėjusiais metais (12 02) rašė, kad B. Obama siekia amerikiečiams ir visam pasauliui parodyti, kad vienintelė jo ideologija yra pragmatizmas. Kritikai tada paskelbė, jog užuot pats pakeitęs Vašingtoną, naujasis prezidentas leis Vašingtonui pakeisti save. Atsakydamas į kritiką, B. Obama sakė nemanąs, jog apsupdamas save vien lojaliais patarėjais naujokais jis galėtų užtikrinti konstruktyvų veikimą, pridurdamas, kad jo kaip prezidento pagrindinis uždavinys esąs pasiūlyti permainų koncepciją.

Savaip netikėta ir net simboliška, kad ne kur kitur, o britų dienraštyje „The Guardian“ neseniai  pasirodė prezidento B. Obamos pasirašytas straipsnis „Veiksmai,  kurių mums reikia“ (02 06). Netikėta todėl, kad šalių vadovai šiaip jau labiau mėgsta publikuotis „The Wall Street Journal“, „The Financial Times“, „Le Monde“ ir panašaus kalibro leidiniuose, o ne kairiosios pakraipos dienraštyje. Jau pirmoje teksto pastraipoje kalbama apie milijonus „dingusių“ darbo vietų, milijoninių santaupų praradimą ir visuotinį nerimą dėl rytojaus Amerikoje. Straipsnyje  „The Guardian“ Amerikos prezidentas taip pat ragina skubiai gelbėti šalies sveikatos apsaugos sistemą,  kad medicinos draudimo netekimas negrėstų daugiau nei aštuoniems milijonams amerikiečių. Kairiajame dienraštyje prezidentas B. Obama konstatuoja, kad dirbti teks daug, nes geros idėjos ir tikslingumas yra aukščiau už ideologinius stereotipus ir politines simpatijas.

Prezidento B. Obamos administracija mėgina siūlyti ir konceptualias kovos su terorizmu korektyvas. Britų dienraščio „The Financial Times“ straipsnio „Gairių pasikeitimas“ (02 16) teigimu, B. Obamos komanda ją regi ne kaip karinę konfrontaciją, o kaip ideologinę ir idėjinę kovą, kuri negali būti galutinai laimėta, tačiau terorizmo grėsmę galima ir būtina kontroliuoti ir mažinti. Tai galėtų reikšti Amerikos galios koncepcijos peržiūrą, užsienio politiką formuojant ne apie karinę, o apie „švelniąją galią“ – diplomatijos galimybes, kultūrinį veikimą, pavyzdžio jėgą ir pan. Britų dienraštyje pažymima, kad naujojo prezidento administracija neatsisakys tam tikro G. W. Busho politikos tęstinumo, bet koreguos (padarys „žemiškesnius“) jos tikslus. Vienas pirmųjų darbų – Gvantanamo kalėjimo uždarymas patvirtina tokį stilių kaip galimą. Pasak Vašingtono analitiko Cliffo Kuchano, kol kas visais klausimais iš Baltųjų rūmų administracijos jaučiamas labai stiprus realizmas. Tiesa, neaišku, ar jis išliks visą laiką. Kita vertus, ir buvusioje Baltųjų rūmų administracijoje dirbęs dabartinis gynybos sekretorius Robertas Gatesas yra davęs suprasti, kad Amerika ir toliau raketomis atakuos numanomas teroristų bazes Pakistano teritorijoje.

Apie permainų koncepcijas. Duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ (02 18), buvęs Amerikos nacionalinio saugumo patarėjas, vienas Jungtinių Valstijų užsienio politikos ideologų Zbignevas Bžezinskis sakė, kad dabartinėmis aplinkybėmis Amerika turi pradėti kurti koalicijas, pajėgias spręsti šiuolaikinio pasaulio problemas, tokias kaip klimato kaita, skurdas, regioniniai konfliktai, nes ji ir toliau yra vienintelė iš tiesų didžioji pasaulio valstybė. Dabartinė krizė tai patvirtina. Jeigu Jungtinėms Valstijoms nepavyks iš jos išsikapstyti, likusiam pasauliui bus dar blogiau. Dabartinėmis aplinkybėmis sėkmę lems Amerikos sugebėjimas dirbti su kitomis šalimis. Pasak pono Z. Bžezinskio, pirmieji ženklai lyg ir teikia vilties – prezidentas B. Obama davė interviu arabų televizijai „Al Arabia“, paskambino Palestinos autonomijos lyderiui Mahmudui Abbasui, ištiesė ranką Iranui. Be abejo, netrūks ginčų ir kontroversijų, tačiau garsus Amerikos politologas, tarkime, nenusiteikęs pesimistiškai.

Kaip minėta, vasario 27-ąją prezidentas B. Obama paskelbė planą, pagal kurį visos kovinės JAV ginkluotųjų pajėgų brigados bus išvestos iš Irako iki 2010 metų rugpjūčio 31 dienos. Šią žinią jis pranešė kreipdamasis į karius ir karininkus Kamp Ledženo bazėje Šiaurės Karolinoje. B. Obama pažymėjo, kad jo administracija atsargiai vykdys pajėgų išvedimą ir kad JAV karo vadai darys tai tardamiesi su Irako vyriausybe. Pasak prezidento, po 2010 metų Irake liks nuo 35 iki 50 tūkstančių Amerikos karių. Vis dėlto šiuos planus kol kas derėtų vertinti tik kaip ketinimą, nes niekas nežino, ar padėtis Irake nesusikomplikuos artėjant šiais metais numatytiems rinkimams.

Baltieji rūmai pranešė, kad prieš šią kalbą B. Obama paskambino Irako prezidentui Jalalui Talabaniui ir informavo jį apie naująjį Amerikos pajėgų pasitraukimo iš Irako planą. Pažymėtina, kad kelios Irako televizijos stotys B. Obamos kalbą Šiaurės Karolinoje transliavo tiesiogiai. Kamp Ledžene prezidentas taip pat sakė, kad jis palaikys principingus ir ilgalaikius santykius su visomis Artimųjų Rytų valstybėmis, įskaitant Iraną ir Siriją.

Atrodytų, tempas konstruktyvus. Vis dėlto ne viskas vienareikšmiška. Dienraščio „The Washington Times“ straipsnyje „Siekti taikos silpnumu?“ (02 18) pažymima, kad Amerikos prezidento reformų prigimtis prieštaringa. Tarkime, kas antra branduolinė valstybė tobulina savo branduolines atsargas, o pavojingiausi pretendentai į „branduolinį klubą“ Šiaurės Korėja ir Iranas visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi įsigyti branduolinių galvučių ir tobulinti savo raketinį potencialą. Pagal 2002-aisiais su Rusija pasiektą susitarimą Amerika šiuo metu turi kiek mažiau nei 2200 branduolinio ginklo vienetų, prezidentas B. Obama siekia šį arsenalą sumažinti maždaug iki 500. Vašingtono laikraščio teigimu, Baltųjų rūmų administracija bent kol kas taip pat neplanuoja skirti lėšų branduolinio sulaikymo pajėgoms modernizuoti. Taigi vienintelė pasaulio didžioji valstybė gali tapti branduoline impotente. Tragiškas galinčios susiklostyti padėties paradoksas tas, kad karinio sulaikymo potencialo silpninimas galų gale sukurs situaciją, kai Amerikos priešai, didindami savo branduolinius arsenalus, įgis strateginį pranašumą, o senos Jungtinių Valstijų sąjungininkės pajus poreikį kurti savo branduolines pajėgas, supratusios, kad Amerikos „skėtis“ nebėra toks patikimas kaip iki šiol. Taigi dabartinės naujojo Amerikos prezidento iniciatyvos branduolinio nusiginklavimo srityje gali paskatinti ne šio ginklo neplatinimą, o atvirkščiai, plitimą. Dienraštis primena prezidentą Ronaldą Raeganą, kurio nepalankumas branduoliniam ginklui nesutrukdė veikti pagal principą „taika karinės galios dėka“.

Kitas Amerikos dienraštis „The New York Times“ irgi branduoliniam nusiginklavimui skirtoje publikacijoje „Nebemylėti bombos“ (02 20) primena, kad einant šiuo keliu teks įveikti šaltojo karo mąstymo stereotipus ir išmokti efektyviai kovoti su naujomis grėsmėmis. Kol kas Amerikos branduolinis arsenalas suteikia vilties sulaikyti tokias šalis kaip Šiaurės Korėja ar Iranas, tačiau sunku įsivaizduoti, kad jis galėtų išgąsdinti teroristus nelegalus, nutarusius susprogdinti bombą Niujorke ar Los Andžele. Ekspertai nesutaria ir dėl to, koks yra protingas branduolinio ginklo vienetų kiekis, kurį galėtų pasilikti ne tik didžiausios branduolinės valstybės Jungtinės Valstijos bei Rusija, bet ir visos atominį ginklą turinčios šalys. Tai tik dalis diskutuotinų problemų, todėl, anot Niujorko dienraščio, branduolinio nusiginklavimo srityje nukeliauti iki „nulio“ bus sudėtinga, nors naujojo prezidento administracija pradėjo dinamiškai.

Beveik neabejotina, kad naująjį Amerikos prezidentą pagal savo dar likusias galimybes bandys testuoti ir „Al Qaeda“ tipo grupuotės. Signalų apie galimą teroro aktą Niujorko metro jau būta. Italų dienraštis „Corriere della Sera“ dar praėjusių metų lapkritį (11 28) rašė, kad teroristams B. Obamos išrinkimas prezidentu džiaugsmo nesukėlė. Veikiau atvirkščiai. Dabartinis Amerikos prezidentas yra ne kartą pažadėjęs sugauti ir sunaikinti Osamą bin Ladeną. Todėl nestebina, kad vienas iš „Al Qaeda“ vadų Aymanas al Zawahiris yra pavadinęs B. Obamą „juoduoju naminiu vergu“. Prezidentas B. Obama visuomenei artimesnis nei G. W. Bushas, teroristams tai entuziazmo nekelia.

Šveicarų dienraščio „Le Temps“ straipsnyje „Sutrumpintas B. Obamos medaus mėnuo“ (02 13) primenama, kad šiaip jau Amerikos prezidentai turi bent pusmetį, per kurį šalies Kongresas ir žiniasklaida jų veiklą vertina gana atlaidžiai. Atrodo, kad šįkart pats prezidentas nelinkęs išnaudoti viso tradicinio „atsipūtimo“ laiko ir siekia Amerikos ūkio bei užsienio politiką keisti greitai. Vis dėlto B. Obama negali ignoruoti „amžino“ rinkiminio aspekto, kad ir kokią išmoningą kadrų politiką ir retoriką bepasirinktų. Dinamiškų reformų kontekste budrumo prarasti nebus galima, taigi reikės atskirti priešus nuo draugų – tuo prezidentui B. Obamai jau tenka užsiimti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras