Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Rusiškos dujos pasiekė Pirėnų pusiasalį (15)

Komentarai:

perspectif, 2009 03 14 02:00
Kalbedamas apie struktura turejau omenyje keleta panasiu paraleliu tarp Ispanijos ir Rusijos istoriju (pilietinis karas, fasizmas - totalitarizmas etc), kurios buvo didelis impulsas siu visuomeniu saviidentiteto socialinio aspekto (!) vystymesi.

Taip pat stulbinantis siu valstybiu kulturinis paveldas, kuris formuoja savita kurybingos valstybes savimone.

Galiausiai panasus ju politikos prioritetu kompleksas: ju demografines sudeties ivairove (kas gali buti labai teigiama klestincios valstybes augimui, bet kartu ir labai jautrus detonatorius susprogdinti valstybe i gabalus).

Panasus ju religinis daugialypiskumas su dominuojancia krikscionybe (!) - tai taip pat kurybingos visomenes bruozas kuri, taciau, reikia ypatingai jautriai puoseleti, nes tai gali tapti ginklu nepalankiose rankose. Religiniu konfesiju kirsinimas visais laikais buvo svarbus ginklas kokiai nors treciajai pusei. - pats isvedei puikia paralele su Kosovu (teliko isvesti kas ta trecioji puse).
Zodziu ispanu ir rusu pasaulejauta labai panasi. Tiek Ispanijos tiek Rusijos valdzia tai puikiai supranta.

Studentas, 2009 03 13 22:42
"toks buvo" turejau omeny pilietinis karas...

Studentas, 2009 03 13 22:31
perspectif

ispanai nepripazista Kosovo ne todel, kad Rusijoje toks buvo o del kad Baskai vis girgzda ir neduoda ramybes.

Bet paminejai labai idomu dalyka - Rusija ir Ispanija turi vienodas gresmes.... ir geopolitines strukturas.. gal galima placiau apie jas? labai idomus poziuris

perspectif, 2009 03 13 20:35
Ispanija ir Rusija turi panasia geopolitine struktura. Ir kazkuria prasme panasias gresmes.
Taip pat turi kai kuriuos labai svarbius istorinius panasumus - pilietini kara. Tai itakojo ju visuomeniu saviidentiteto formavimosi panasumus.

Tai labai svarbus faktoriai, del kuriu sios dvi valstybes tradiciskai partneriauja ir ta partneryste joms ir toliau bus vienas is svarbiausiu prioritetu. Puikus pavyzdys - Ispanija nepripazista Kosovo.

Faker, 2009 03 12 22:58
Na, juk as paminejau, kad Svedija tikriausiai visgi pritartu bendradarbiavimui su Rusija.

Beje, geras filmas, Studente. Tikrai buvo idomu ziuret.

Studentas, 2009 03 12 22:17
http://www.youtube.com/watch?v=O_TjBNjc9Bo


siulau pasiziureti, idomu :) turbut perziurejus visa tai ir dar daugiau tampa aisku kieno saskaita valstybe tampa super-vlstybe..

dar -, 2009 03 12 22:17
beje, pacios visuomenes nuomone siuo atveju nelabai nesvarbi. siuo metu ispanai, turbut, Rusijai nelabai palankiai nusiteike. ypac po tokios gigantiskos antirusiskos propagandos atakos Europoje (kuri beje jau vyksta 3 metus). bet jus, geopolitikos analitikai, turbut suprantate, kad siais laikais visuomenes nuomone ypatingai lengva manipuliuoti. nors zinoma nei Europa, nei Rusija niekada netures tokios globalios propagandos masinos kaip Jungtines Valstijos.

pritariu Studentui, 2009 03 12 22:07
nepanasu, kad Lietuvos ir kitu postsovietiniu valsybiu "arshumas" Rusijos atzvilgiu yra naudingas joms pacioms - greiciau ju "didiesiems partneriams" is kitos atlanto puses. kurie, beje, tikrai nelaukia Europos ekonominio suklestejimo (jau nekalbu apie kulturini).
o Rusai ir ispanakalbes salys yra tradiciniai partneriai. lygiai taip kaip Rusija su Britanija tradiciniai priesai.
tuo tarpu amerikonisku vadoveliu isaukletos postsovietines valstybes - rakstis senosioms EU narems. musu istorines nuoskaudos - puikus ginklas US rankose anti-rusiskiems tikslams. net jei tai kartais nukreiptra pries pacia Europa. Rusija niekada neprilygs US agresyvumu. tik jis ne visada aiskiai matomas.

Studentas, 2009 03 12 21:05
Larvijos neivardijau samoningai, nes is visu kritiku ji beria jos maziausiai.

Jungtyne Karalyste yra visiskai priklausoma nuo JAV pozicijos, nepamenu kad butu kitaip.
Nesupratau tik vieno - prie ko cia Svedijos pozicija Nord Stream projekto atzvilgiu ?! jei vienas projektas yra nepalankus arba nelabai palankus tai nereiskia jog Svedija yra nusiteikusi pries bendradarbiavima su Rusija visa apimtimi!
Turiu sutikti, jog Rusijos kritiku naujose ES narese yra labai daug, bet nemazai ir suvokianciu, jog istorija yra istorija. Ir Putinas arba Medvedevas neturi atsakyti uz Lenino, Stalino ar Breznevo sprendimus.
Jeigu analizuotume bent paskutiniu 10 metu praeiti susijuse su Rusija, JAV, ES, NATO ir Lietuva strategines analizes pagrindu, akivaizdziai pamatytume, jog sventieji yra visai nesventieji, o skriaudejai yra visai neskriaudejai..

Faker, 2009 03 12 13:27
Teisybe, Lietuva, Lenkija ir Estija (o kaip, beje, Latvija?) yra arsiausios Rusijos "priesininkes" Europos Sajungoje, kita, daug mazesne "priesininke" butu Svedija, kuri abejoja del Nord Stream projekto itaka Baltijos jurai (taciau, kiek man zinoma, yra pasirengusi tartis), o Didzioji Britanija taip pat nera tokia daugiska Rusijos atzvilgiu, tiesa, ekonomine krize priverte Jungtine Karalyste ieskoti kompromisu, taciau, nepaisant to, tiek Jungtine Karalyste, tiek Svedija, manau, pritartu strateginei partnerystei su Rusija. Taip, kad, Ispanijai vadovaujant, pastarajai pasiulius daugiau bendradarbiauti su Rusija, tai neabejotinai sukeltu nemazai diskusiju, kas tikrai parodytu, kad visgi ne visa Europos Sajunga yra vieninga tuo atzvilgiu ir tikrai ne visos ES poziuris yra uz glaudu bendradarbiavima su Rusija, taciau esme tame, kad, nepaisant to, kad kai kurios salys (Estija, Lietuva) jei ir abejotu bendradarbiavimu ar keltu didesne salygas tam bendradarbiavimui, kitos ES salys mus paprasciausiai ignoruotu, todel visai nesvarbu, ar ES vieningumas yra 100%, ar 80%, siuo klausimu tikriausiai dominuotu Vokietijos, Italijos, Prancuzijos ir ,tikriausiai, Ispanijos uzimama pozicija. Tai vat. :)

Studentas, 2009 03 12 12:11
zmogau, mano sarkastiniame pasisakyme nera ne zybsnelio sarkazmo. As visiskai suprantu ka tu nori pasakyti, taciau tam, kad issklandyciau tamstos abejones uzduosiu klausima: kokios ES "naujokes" be mano minetu yra priesiskos bendradarbiavimui (ar kelia papildomas salygas kaip Lietuva) su Rusija? prasau atsakyti tiklsiai su faktais.

Faker, 2009 03 12 11:45
Nereikia cia sarkazmo, Studente. Oficialiai, jokie sprendimai ES lygiu negali buti priimami, jei nesutinka visos ES valstybes, taciau ES naujokiu spardymasis gali lengvai buti uzgniauztas pavieniu Prancuzijos, Italijos, Vokietijos ir/ar Ispanijos sprendimais. Butent ta ir norejau pasakyt. :)

Studentas, 2009 03 12 08:14
Atsiprasau, tikrai padariau esmine klaida, visa Europa be Lietuvos, Estijos, Lenkijos tikrai nera visa Europa, tikria mano klaida.

Faker, 2009 03 12 00:14
Na, didziuju ES valstybiu, kaip Italija, Vokietija ir Prancuzija poziuris yra toks pat, kaip ir Ispanijos (na, gal nebent isskyrus Jungtine Karalyste), taciau Lietuvos (ir nemazai kitu vidurio Europos valstybiu) poziuris i ta Rusijos ekonomine "ekspansija" ,jei tai taip butu galima pavadinti, tikrai yra labai skeptiskas, todel teigti, kad VISOS ES poziuris toks, kaip Ispanijos, visgi nereiktu. Taciau, kita vertus, musu, kaip ir daugumos vidurio Europos valstybiu, nuomone gali lengvai buti ignoruojama...

Studentas, 2009 03 11 21:22
Tačiau akivaizdu, kad tuomet jau vien Ispanijos geros valios nepakaks ir teks atsižvelgti į visos ES, taip pat ir Lietuvos, interesus.
-------------------------------------------------------
tipo visos ES yra kitoks poziuris..

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras