Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kas skatina musulmonų fundamentalizmą?

Kęstutis Girnius
2006 09 28

Paskelbtas slaptas Amerikos žvalgybos dokumentas patvirtina tai, ką savęs neapgaudinėjantieji seniai žinojo: būtent, kad karas Irake skatina musulmonų fundamentalizmą, vis daugiau jaunuolių įtraukia į tarptautinių džihadistų gretas, didina teroristinių antpuolių pavojų. Dokumentas yra svarbus, nes tai ne prezidento George‘o Busho ar karo priešininkų darbas, bet bendra visų 16 Amerikos žvalgybos agentūrų išvada pačiu aukščiausiu lygiu. 

Amerika ir Izraelis yra pagrindiniai džihadistų priešai, bet ir sunkiai pasiekiami taikiniai. Todėl Europa atsiranda musulmonų fundamentalistų taikiklyje. Po rugsėjo 11 antpuolio teroristai nėra smogę Amerikai. Tuo tarpu Europoje įvyko keli antpuoliai, didžiausi Madride ir Londone. Be to, policija išaiškino ir sulaikė ne vieną potencialių teroristų grupę. Nerimą kelia ne tiek antpuolių skaičius, kiek jų vykdytojai, būtent vietos gyventojai, imigrantai, kurie, užuot džiaugęsi Vakarų laisvėmis ir gerove, suko smurto keliu. Kai kuriais atžvilgiais jie net pavojingesni už „Al Qaedą“. Mokėdami vietos kalbas ir papročius, turėdami vakarietiškus pasus, jie gali laisviau veikti ir nepatraukia saugumo dėmesio.

Musulmonų Europoje daug, ir jų skaičius sparčiai auga. Apskaičiuojama, kad Europos Sąjungoje gyvena apie 15 milijonų musulmonų. Prancūzijoje jų yra apie penki milijonai, arba aštuoni nuošimčiai gyventojų, nors nėra tikslių duomenų, nes Prancūzija neskirsto gyventojų pagal tautybę, rasę ar religiją. Vokietijoje gyvena keturi milijonai, daugiausia turkai, kurie nėra itin radikalizuoti. Milijonas Olandijos musulmonų sudaro beveik penkis nuošimčius gyventojų. Musulmonų nuošimtis didmiesčiuose gerokai didesnis. Prieš septynerius metus 45 nuošimčiai Amsterdamo gyventojų buvo svetimtaučiai, po dar dešimt metų svetimtaučiai sudarys daugumą. Musulmonai apskritai yra jaunesni, jų gimstamumas gerokai didesnis negu europiečių. Apskaičiuojama, kad musulmonai sudaro net šeštadalį Prancūzijos gyventojų tarp 16 ir 25 metų. Šis procentas tik augs, juolab jei Europos Sąjungos narėmis taps Balkanų šalys ir Turkija.

Daugelis jaunų musulmonų yra neturtingi, menkai išsilavinę, be darbo. Jie nesijaučia namie nei tėvų šalyje, kur jie laikomi emigrantais, nei Europoje, kur jie nepakviesti, nemėgstami imigrantai. Šie susvetimėję ir sutrikę jaunuoliai yra puiki dirva tarptautiniams džihadistams, kurie, naudodamiesi jų idealizmu, stengiasi jiems suteikti gyvenimo prasmę, suburti bendram žygiui, paversti smulkius chuliganus islamo kariais.

Kai kurie Amerikos neokonservatoriai Vakarų Europą sarkastiškai vadina Eurabia, atseit arabų ir musulmonų kolonizuojama teritorija, kurios vadovai pataikauja musulmonų fundamentalistams, užuot ryžtingai su jais kovoję. Bet Eurabia yra labiau konservatorių prasimanymas negu tikrovė. Nors yra nemažai kliūčių musulmonų integravimuisi į Europą, pvz., darbo vietų stygius, susilpnėjęs švietimas, rasizmas, kai kurių musulmonų polinkis visur įžiūrėti tyčiojimąsi iš jų tikėjimo, jaučiamas musulmonų noras įsitraukti į plačiąją bendruomenę. Pernai rudenį Paryžiaus priemiesčius nusiaubę jaunuoliai neskelbė džihado ar neapykantos Prancūzijai, bet piktinosi dėl to, kad jie nelaikomi normaliais šios valstybės piliečiais. Jie reikalavo daugiau, o ne mažiau integracijos, daugiau, o ne mažiau Europos gėrybių. Musulmonų merginos prisitaikė prie įstatymo, kuris draudžia dėvėti musulmoniškas skaras mokyklose.

Antra vertus, pavojaus nereikia nuvertinti. Jei tik vienas iš dešimties tūkstančių jaunuolių tampa džihadistu, teroristų bus gana. Ir neatrodo, kad Amerikos žvalgybos tarnybų išvados paskatins Busho administraciją keisti savo politiką.

http://www.lrt.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras