Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Demokratijos likimas saugumo politikos kontekste (19)

Komentarai:

perspectif > ESM, 2009 03 21 16:00
Absoliucios tiesos nera. Yra tik daugumos nuomone. Taip pat yra daugumos diktatura - kai demokratinis principas nulemia neracionalu sprendima. "10" - stipresnis argumentas nei "9". Galite priestarauti sakydamas, kad tai yra islikimo principas. Taciau principas "islieka stipriausias" priestarauja demokratiniam "lygiu galimybiu" principui. Del to "10" siekimo atsiranda kova pacioje visuomeneje. Ta "kova" visada peraugs i "kova bet kokia kaina".

Visuomeneje toks principas sukelia labai dideles itampas. Kaip minejau - tai neisvengiamai supriesins ir suskaldys socialine struktura. Tokia mechanika.
Beje, kodel jus manote, kad mazumos nuomone demokratijoje nebus traktuojama kaip "nepanoreje isigyti ziniu"? Nesvarbu, kad ta mazumos nuomone bus racionalesne visuomenei. Kas padrys visuomene sazininga tarpusavyje? - Bendras Tikslas.

Kodel tradicinese bendruomenese gime religija? O gal tikejimas bedrais dalykais subure zmones i bendruomenes? Mes juk socialios butybes. Religijos esme reiktu traktuoti ne kaip "prietaru rinkini", bet kaip abstrakcia bendruomenes siekiamybe. Tai esminis zmoniu tarpusavio bendravimo principas - tikejimas tomis paciomis vertybemis. tik tokios visuomenes nariai pasitikes vieni kitais, t.y. joje atsiras stipri struktura.

Dabar paieskokime kokios "vertybes" socialine konstrukcija padarytu patvaresne.
Jus siulote "ziniu siekima". As manau, kad tai niekada nebus "bendra vertybe", motyvuodamas tuo, kad Zmogus daznai vadovaujasi emocijomis, bet ne logika. Tiesa - reliatyvi savoka. "Ziniu visuomene" galetu buti tik viena is priemoniu tobulinti savo aplinka, bet ne tikslas.

Ieskant "tikslo" vel reiktu analizuoti zmogaus prigimti. Zmogus - abstraktaus mastymo galimybe turinti butybe, kuri linkusi vadovautis emocijomis + instinktais, o ne logika. Tokia jo prigimtis ir psichologija. Prisiminkime kad ir "pasiaukojima". Kokia motyvacija vadovaujasi motina aukodamasi del savo vaiko? Nors tai irgi galime vadinti tam tikra logika, bet tai suteikia motinos motyvams kita lygmeni. Tikslas - apsaugoti vaika - jai yra negincyjamas prioritetas. Del to ji gali paaukoti net savo kaip individo gyvybe.
Ji nebesivadovauja savo kaip individo ateities vizija. Seima jai - negincyjamas prioritetas. Vertybe.

Kaip pasiekti tokios visuomenes, kuri identifikuotu save kaip "viena seima" ir gebetu del to aukotis?
Tai, be abejoniu, individo auklejimo dalykas. Jis nera igyvendinamas vienos ar kitos partijos ar sistemos, bet labai tiesiogiai - seimos.
Siuo metu si vertybe naikinama. Individo laisve tapo prioritetine vertybe. Seimos skyla i individus su individualiais siekiais. Individa aukleja sistema. Taip gimdoma ne kurybinga struktura, bet bestubure vartotojiska mase. Abejinga visuomene sudaro salygas neo-religijoms (tokioms kaip demokratija), o jos sudaro terpe imanoma tik susvetimejusiai ir visiskai kontroliuojamai visuomenej. Uzdaras ratas.


Del ziniasklaidos.
Nesvarbu ar ziniasklaida centralizuota ar ne. Centralizuota ziniasklaida visiskai nebutina, kad butu galimybe suformuoti klaidinga nuomone. Na, bent jau uztenka, kad visuomene manytu, kad ziniasklaida decentralizuota. Tada ji tampa dar pavojingesniu irankiu.

Pavyzdys - CFR. Tai didziulis propagandos aparatas, kuris ne "tiekia zinias", bet formuoja visuomenes nuomone apie tas zinias. Sios technologijos labai isvystytos nuo Freud ir Edward Bernays laiku. Rekomenduoju: "Century of the Self" - garsioji Adam Curtis dokumentika.
Individo psichologija - sudetingas, bet vis tik apskaiciuojamas dalykas. Ismanant psichoanalize individu grupes elgesi galima apskaiciuoti 100%. Tai jums atveria neribotas galimybes visuomenes nuomones formavimui. Galimybe formuoti visuomenes nuomone + demokratijos principas = diktatura (nors ir nematoma).



ESM > perspectif, 2009 03 20 23:13
Nesutinku:
1. Kad, jeigu žinių visuomenė suteiks vienodas galimybes "globaliai visuomenei", būtina prisiimti atsakomybę už nepanorėjusius įsigyti žinių narius.
2. Kad žinių visuomenė yra "konstrukcija" su "galva". Greičiau tai save organizuojantis tinklas. Svarbiausias žinių visuomenės bruožas - grįžtamojo ryšio efektyvumas, kuris leidžia tai pasiekti.
3. Kad žinių visuomenei būtina bendra, universalistinė ideologija (pvz. jūsų siūloma - šeimos principas). Dabatis įrodo centralizmo nykimą: jau praktiškai nebereikia televizijos stočių, po to apsieisime be telefonų stočių, galiausiai ateis galas ir didelėms elektrinėms. Paradigma paprasta - įrenginių sudėtingumo kaina darosi mažesnė už infrastruktūros kainą. Visur. Atomizmas. MEDIA IS THE MESSAGE!
4. Kad mokslo pagrindas (pakartojama patirtis) yra prietaras. Beje tada ir šeima ir visas mąstymas yra prietaras ir aš galiu skraidyti. Sutinku, kad mūsų kalba, kuria reiškiame savo patirtį yra metaforiška, fizika statistiška, bet šioje temoje neverta kelti religinių klausimų apie absoliučios tiesos svarbą.

perspectif > ESM, 2009 03 20 20:03
jusu modelis - tai tik teorinis modelis. Kaip ir demokratija globalioje visuomeneje, praktikoje jis neveiks. Arba veiks labai trumpai.
"aukštesnio išsivystymo lygio atvira demokratine visuomene" sugrius lygiai pagal tuos pacius principus kaip ir bet kokio kito lygio. Tokia sios konstrukcijos prigimtis ir veikimo principas.

kad izvelgti demokratijos neimanomuma, reikia analizuoti zmogaus prigimti ir psichologija. Visuomene nera identisku individu grupe. Bet kokioje formoje demokratija anksciau ar veliau atves i visuomenes kontrole (ar jos nuomones formavima, ar informacijos kontrole, ar kitaip). Butent del to, kad paliekama galimybe valdymo mechanizme (organizmo galvoje)atsirasti tiems, kurie pakeis konstruktyvu kursa i destruktyvu.

Pagal jusu komentara suprantu, kad jus siulote "pakoreguoti" visuomene, kad pasiteisintu demokratijos principas. tai jau ir yra principo neveiksmingumas :)
visuomene nera vienodu galimybiu nariu grupe. tai neisvengiama. ir tai zinoma normalu, nes tai pati gamta. tai turetu buti iseities taskas sioje diskusijoje.

Sveika, kurybinga ir gyvybinga visuomene - kai stipresni rupinasi silpnesniais. Seimos principas - tai vieninteli veikianti socialine konstrukcija. O tai yra - vieno tikslo siekimas.

Del "...patvirtinimo patirtimi" nesutikciau. kaip sakiau - logika - tik dar vienas prietaras.


ESM > perspectif, 2009 03 19 19:27
Žinių visuomene laikau aukštesnio išsivystymo lygio atvirą demokratinę visuomenę, kuri netiki pasakomis, kurių negalima patvirtinti patirtimi. Gal iš tiesų kiek primena budizmą:-)

ESM > perspectif, 2009 03 19 19:20
Pajutau nesusipratimo pavojų dėl termino "žinių valdymas". Čia neturiu galvoje jokios metafizikos, neapčiuopiamos ideologijos (pvz. "žinių siekimas" yra gėris), o tik intelektinį ūkį.
Demokratija reikalinga atvirai visuomenei, kuri būtina žinių visuomenei - jokio priešpastatymo nėra. Tai beveik atsako į straipsnio iššūkį, lyg būtų galima tvari uždaros visuomenės demokratija. Jeigu prie uždaros visuomenės nemokamai pridėsime "didyjį brolį", migla išsisklaidys ir grįšime atgal į "1984".

perspectif > ESM, 2009 03 18 10:17
paanalizuokime kuom pasireiskia "ziniu visuomene"? Kas yra "tiesa"? Ar apskritai ji yra? Ar visada abstraktus mastymas vadovaujasi "logika"? Kas yra "emocija"? Kodel kartais protaujanti butybe vadovaujasi emocijomis, bet ne logika? Proto ant kiekvieno kampo laukia paradoksai ir absurdai.

Kodel manai, kad "ziniu visuomene" sukurs socialine struktura stipresne, nei "demokratiska" visuomene? Nuo kiborgu ir androidu mes, zinoma, esame labai netoli, bet tai toli grazu nera "kurybinga visuomene". Logika ir zinojimas - tik dar vienas mitas. "As zinau, kad nieko nezinau". Kurybiskumas nera saves klonavimas arba talpesne atmintis.

Ziniu siekimas niekada nebus zmonija vienijanti jega, nes tai savaime dar nera motyvacija. Tai tik motyvacijos paseka.

Kita vertus, gal jus "ziniu visuomene" vadinate budizma?

ESM, 2009 03 17 22:25
Tema labai įdomi, bet reikia kasti giliau. Kryptis - informatika, hm, gal geriau - "žiniasklaida", "diskusijų galimybės užtikrinimas", "kibernetika", tiesiog "internetas", epistemologija (ikonologija), velniop, tebūnie - žinių visuomenė. Juk straipsnio autorės ir komentatorių pagrindinis rūpestis - žinių valdymas (taikymas, saugumas, patikimumas, prieinamumas, skelbimas, etc.). Jeigu kalbama apie visuomenes, bendruomenes, tautas, o ne apie bandas ir vergus - laikas atversti kortas ir nesigėdinant pasakyti, kad išgyventi verti tik tie dariniai, kurių nariai [geriausiai] mąsto. Kam patinka praeities mitai, senelių pasakos, laikraščių detektyvai, televizijos muilo plovyklos - iš eilės turės užleisti vietą patirimi patikrintais žinių valdymo metodais besirementiems dariniams. Jiems priklauso vertybių bendrumas, tvarumas, saugumas. Na, gal kiek perdedu lenkdamas politiką prie dirbtinio intelekto agentų teorijos studijų, bet tikiu, kad, jeigu politika užsiimtų pakankamai AI žinovų, atsirastų aiškesnių ateities perspektyvų (gal net Platonas galėtų kiek pailsėti).

ATVAIZDAS, 2009 03 17 10:24
>>perspectif, 2009 03 16 14:08
..izeisti galima tik pati save, jei kalbeti apie "isizeidimus", kas is principo yra svarbi tema zmoniu tuo paciu ir valstybiu santykiuose, bet daugumai (regis, tame tarpe ir jums) - tai tema NE SAU, bet APIE KITUS..

..aiskiau? Na, aiskiau bus tik baznycioje arba ne..
Kiekvienam savo, sekmes.

perspectif > Gintas, 2009 03 16 20:28
aciu uz pataisymus.

Gintas, 2009 03 16 15:15
Labai geras komentaras, perspectif. Tik pasistenkite nedaryti labai grubių kalbos klaidų: pažįstamas (pažinti). Komentarai tikrai verčia susimastyti, tik nereiktų nuklysti į sąmokslo teorijas, kurios neparemtos faktas. O pats straipsnis, tai kažkoks minčių kratinys.

perspectif, 2009 03 16 14:08
VIENO zaidimas "dviese",
neisizeiskite, bet
gal galima aiskiau?
ar cia susije su tema, ar tik su mano komentaru 09:45?

VIENO zaidimas "dviese", 2009 03 16 13:22
>>perspectif, 2009 03 16 09:45
zinote, vaikysteje turejau toki draugeli, tai mes kartais suzaisdavome sachmatais, nebutu labai idomu, bet stai to draugelio zaidimo budas mane visada domindavo: besprendziant kokia partija, jisai staiga pradeda garsiai galvoti kaip eiti, bet ne tik galvoja, bet ir eina ir uz save, ir uz mane sakydamas: "as paeisiu bokstu cia, tu nukirsi riki, as pastumsiu karaliene .." ir t.t., ir po kokiu 5-7 ejimu "garsiai" "uz abu", tesia: "na va, regis taip, tai gerai zaidziame toliau!"..
Pagavote kampa?


perspectif, 2009 03 16 09:55
Studente, jus visiskai teisus del mass-media. Ziniasklaisa siais laikais galingesnis ginklas nei tankai. Su tokia artilerija kertama per visuomenes samone.

Pasidomek CFR -Council on Foreign Relations. Tai tikrosios US valdzios ginklas. Ir jis triuskinantis. Tokios propagandos masinos neturi nei Rusija, nei Kinija, nei juolab Europa (kuri paciame CFR itakos zonos centre). Kaip su juo kovoti? Pats puikiai atsakei i si klausima :)

Surasi daug infos apie CFR. o cia izangai:
http://www.youtube.com/watch?v=JPlvdSQ6cAM

perspectif, 2009 03 16 09:45
Saldus "snekejimai", kuria valstybe jus laikote "demokratiska"?
Dristu daryti isvada, kad "nedemokratiska" jus laikote Rusija.


Saldus "snekejimai" - kartus gyvenimas (realus), 2009 03 16 03:16
Studente, as snekejau tik tuo atveju, jei IS TIKRUJU ieskote atsakymo, o ne siaip del ginco, bet regis JUMS labai patinka kalbeti ir skaityi bent jau bandote.

Jei kada nors ateis realybes metas, bus idomiau (bent man) ir man isijugti i diskuro pletote.

Sekmes:)

Studentas, 2009 03 15 16:34
saldainiuk, tu cia vadini tikra demokratija kai greenpeaces protestuoja uz ruoniu zudyma del kailiuku arba globalinio atsilimo ir jiems surisamos rankos ir isvaikomas mitingas ar tu kalbi apie demokratija uz sienos kur egzistuoja tokie patys dalykai ?!

Pamegink darbe issizioti pries savo darbdavi skrisi ir toji "nematoma ranka" apie kuria kalbejo adamas smitas nuvers tave ir liksi su trim vakais be darbo.

Tu cia apie tokia tikraja demokratija bandai kazka ismlementi ??

Paskaitytum bent teorijos vadoveli ir suprastum kad demokratija geriausiu atveju vertas buti normatyvinis variantas mokslo objektas, ne ka daugiau. O tikroveje jo igyvendinti neimanoma kaip neimanoma sukurti ir totalaus komunizmo.
Svaigstat kolega.

SALDU KALBETI APIE NIEKA (ypac, kai atrodo, kad tai taip protinga), 2009 03 15 16:16
tamstos komentatoriai (perspectif, 2009 03 15 13:26; Studentas, 2009 03 15 15:21) "Is didelio rasto isejote is krasto", nors jums taip neatrodo (o gal?)

Jus nuvaziuokite i tas "nedemokratiskas" salis ir IS TIKRUJU (kaip pilietis ar laikinas gyventojas, ar dar kaip kitaip, bet kad pajustumete kasdienos eiga) pagyvenkite.
O tada mes pabendrausime apie "DEMOKRATIJA" ir jos reiksme zmogaus gyvenime, bet sis pasiulymas tik tuo atveju, jei JUS IS TIKRUJU ieskote atsakymo, o ne siaip skanaujate "intelektiniais saldainiais"

Studentas, 2009 03 15 15:21
Man kartais atrodo, kad komentaru skaitymas man sukelia siltesnius jausmus nei numyluotoju autoriu intelektines isskyras - straipsnius.

Panasu kad perspectif turi puiku demokratijos teorijos vadoveli :))

Bet visgi as noreciau viso labo patesti ta laisves minti. Vienoje kaimynineje valstybeje neva ribojame zodzio minties laisve ir pan. Betgi lietuvoje didziausioje Amerikos sajungininkeje yra gerbiamos ir puoselejamos zmogaus laisves ir teises, zodzio laisve ir t.t.
Paziurekime pacias naujausias aktualijas - Lenkijos zloto devalvamimas. Visi laikrasciai mirgte mirga jog lietuviai masiskai traukia apsipirkineti i lenkija taip darydami milziniska zala nacionalinei lietuvos ekonomikai. Tokia "zodzio laisve" yra pavojinga. Jinai griauna valstybe is pagrindu, tik per krize tai matoma netgi plika akimi. Dar daugiau, publicistines laidos kas ka isprievartavo, ar kaip paaugliai gaminasi petardas, ar kaip apiplesinejimas bankas, pagal kokias sukciavimo schemas dirba pinigu plovejai........ ar tai nera stimulas naujiems nusiklatimas ir gili provokacija skatinanti visuomene nusikalsti arba pazeisti viesaja tvarka? Jei taip, tai kyla naturalus klausimas - ar informacijos sklaida turetu buti reguliuojama valstybes? sis klausimas implikuoja mane iskelti ne ka maziau svarbu klausima - ar tai nebutu kriminalas "demokratiniame" pasaulyje? Jei demokratija griauzia ir plauna valstybes pamata kaip lietaus erozija naikina smelio kopas tai ar tokia santvarka ir tokia trajektorijos kryptis yra reikalinga visuomenei ?
Ir galiausiai siulau atsigrezti i mano pirmaji pavyzdi - ar musu numyluotoji kaimyne reguliuodama zodzio laisve istikruju elgiasi amoralei, jeigu elgiasio motyvas yra visuomenes saugumas?!

perspectif, 2009 03 15 13:26
Paskutiniu sakiniu autore puikiai paneige demokratinio principo galimybe, bet su demokratijos apibrezimu per daug nepersistenge.
Demokratijos principas visu pirma - kiekvieno piliecio teise rinkti savo atstovus i valdzia. Cia trumpai reiktu apibrezti kas yra "valdzia" sveikoje pilietineje visuomeneje. Tai visuomenes atstovai, kuriems rinkejai patiki galimybe manipuliuoti socialiniu ir materialiniu valstybes resursais visuomenes interesams. Kitaip tariant visuomene pasitiki savo isrinktaisiais, kurie turi atstovauti jos labui. Valdzia pilietineje visuomeneje remiasi pasitikejimu. As pasitikiu savo kaimynu, ji gerai pazistu kaip dora zmogu ir esu isitikines, kad jis puikiai atstovaus mano ir musu visu interesams. Jis zino mano poreikius ir turi daugiau gabumu organizuoti musu visu darba bendram tikslui - tvirtinti musu namus ir daryti juos saugesniais ir patogesniais gyventi. As balsuoju uz ji. Kito namo kaimynai isrinks savo kandidata ir tt. Tada mes bendrai galesime nusitiesti gatve ir tt. Taip viso miestelio gyventojai prisides prie konstruktyvaus savo geroves ir saugumo konstravimo. Principas labai aiskus ir sveikas. Bet...

Sis principas gime visiskai skirtingoje bendruomeneje nei dabartinis globalus pasaulis. Tiek savo masteliu, tiek kiekvieno individo pasaulejauta. Si "laisvu rinkimu" sistema imanoma tik mazoje bendruomeneje (ne daugiau 5000 individu. Platonas), tik tokioje bendruomeneje yra galimybe ivertinti kandidata betarpiskai - is savo asmenines patirties. Jei bendruomene didesne - ji pradeda veikti visai kitais principais.
Didesneje visuomeneje, as nebeturiu galimybes pazinti kiekviena kandidata. Todel pradedu vadovautis tam tikra sistematika - renku kandidata, kurio as nepazystu, bet tikiu jo paties arba kitu individu "pasakojimais" apie ji.

Stai cia atsiranda esmine praraja tarp klasikines ir naujosios demokratijos savoku. Jei as nepazystu kandidato - kazkas turi mane su juo supazindinti. Tarkime, as turiu tiksla patekti i valdzia. Juk demokratija - visiems lygios galimybes. As pats sventai tikiu, kad suvokiu valstybes problemas ir galeciau puikiai ja valdyti. Bet kiti to nezino. Kaip man itikinti nepazystama bendruomenes nari, kad geriausias kandidatas esu as? Gal but as nieko gero nenuveikiau, kad mane isrinktu. Galbut as tik siekiu savo asmeniniu interesu, bet juk "laisvu rinkimu" principas man leidzia juos pasiekti. Kaip???
Kaip suformuoti rinkejui teigiama ivaizdi apie mane? Kaip man prieiti prie socialinio resurso, kuris suteiks pasitikejima prieti prie neissenkancio valstybinio materialinio resurso? Atsiranda erdve manipuliacijai.

Na, sio portalo skaitytojams turbut nereikia aiskinti apie masines ziniasklaidos priemones, ivaizdzio formavima ir vartotojiska psichologija... Esme, turbut, visiems aiski - "laisvi rinkimai" musu visuomeneje neimanomi, nes mes vadovaujames tam tikromis sistemomis, bet ne asmeniniais patyrimais. Anksciau ar veliau prie valstybes vairo atsidurs tie, kurie turi tokia galimybe (visu pirma materialine). Tai yra - suformuos nuomone apie save ne isplaukusia is rinkeju patirties, bet dirbtinai (siais laikais rinkejo psichologija isanalizuota iki smulkmenu). Tokiu budu prie resurso susirenka "ne to mastelio" mastymo individai. Ju menkas tikslas yra ne valstybes valdymas, bet "saves patenkinimas" (dazniausiai materialinis, bet gali buti ir kitoks). Galiausiai sis "laisvu rinkimu" principas isaugina labai nestabilia socialine konstrukcija - visuomene praranda pasitikejima, o tai - susvetimejimo tendensija, kuri veda link socialines konstrukcijos griuties.

Valstybes valdymas yra ne "tikslas", bet visuomenes poreikis. Ne kiekvienam individui duota galimybe mastyti tokio lygmens kategorijomis. O "laisvieji rinkimai", deja, leidzia i ju vieta atsistoti paprasto mastymo zmonems. Zinoma tokiu dauguma ir tai sudaro bendruomene. Nera nieko blogo, kad jie tokie, bet ju vieta yra turguje, parduotuveje, prie stakliu ir tt. BET NE VALSTYBES VALDYME. Valstybes valdymas yra aukojimasis. Tik tada bendruomene pasitikes. Valdzia ir valstybe turi veikti pilieciams, o ne atvirksciai. Deja "demokratinese" valstybese siandien yra priesingai. Blogiausia tai, kad si sistema sugriauna savisaugos mechanizma, kuris butu priesnuodis tokiai is pirmo zvilgsnio nematomai blogybei. Kodel? Todel, kad visuomene praranda "tiesiogini ryshi" tarp saves, valdzios ir tikslo. Sis principas ja "aukleja" kaip mase, o ne kaip visuomene.

Taip iseina, kad siuolaikine demokratija destruktyviai veikia bendruomenes tarpusavio pasitikejima? Taip.
Grizkime i pradzia - kodel gime tokia sistema? Individas norejo prisideti prie geroves kurimo. Toks buvo jo asmeninis poreikis. Bet asmeniniai mano poreikiai niekur nedingo ir siandien - as noriu jaustis saugus augindamas savo vaikus savo seimoje, savo namuose, savo valstybeje, tarp savu zmoniu, tarp savo mentaliteto - kur zmoniu bendravimas pagristas tomis paciomis vertybemis. Identitetas - tai butina salyga, kad uzauginti kurybinga individa, kuris sukurs sveika visuomenes lastele - seima. Tai imanoma tik tokioje visuomeneje, kuri veikia tokiomis vertybemis kaip tarpusavio pasitikejimas ir pasiaukojimas. Tik tada gims atsakomybe - tik tada jis taps PILIETIS. Tai vienintelis budas pastatyti labai tvirta socialine konstrukcija. Galiausiai tik tokia valstybe bus tolerantiska kitoms. Tik tokiais principais pagristame globaliame pasaulyje zmonija gales isgyventi.

Deja visu isaukstinta "demokratija" atvede mus prie labai globaliai pavojingos situacijos - individualizmas > susvetimejimas > netolerancija. Tai skaldo bet kokia tradicine valstybe i mazus segmentus, bet kokia kurybinga socialine konstrukcija i buka susvetimejusia mase. Kam to reikia? Spekite is triju kartu...
Mes laidziames manipuliuojami demagogams, o tai puiki terpe atsirasti tokiems absurdams kaip "karas uz demokratija", "saugumas mainais i asmenine laisve" ir tt. Nei US, nei Izraelyje demokratijos nera nei kvapo. Niekada ten jos ir nebuvo. Tie kas valdo sias ypatingai nedemokratiskas ir netolerantiskas valstybes, patys niekada netikejo demokratijos principais. Tokia valdzia - kaip puikiai ivardino kazkuriame straipsnyje autorius - Buhalteriu Valdzia. Ir baisiausia, kad tai veda dar i nematyto masto totalitarizma - Global Government. Bet mums demokratijos kritika yra tabu - juk mes patys dalyvaujame demagogu pradetuose karuose. Vardan ko???

Kaip didiji procesa sustabdyti ir kuom pakeisti "demokratija"? - tai amziaus klausimas. neabejotina, kad pakeisti visuomenes vertybes - tai labai ilgas procesas. Bet visu pirma reikia identifikuoti problema.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras