Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Maskvos blokas (2)

Viktoras Denisenko
2009 03 16

2009 metų vasario 4 dieną Maskvoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių atstovai pasirašė susitarimą dėl Kolektyvinių operatyvaus reagavimo pajėgų (KORP) formavimo. Kai kurie ekspertai vienareikšmiškai įvertino šį įvykį kaip dar vieną Maskvos žingsnį formuojant atsvarą NATO. Pagrindinė KORP sukūrimo iniciatorė buvo Rusija. Kurdama bendras greitojo reagavimo pajėgas, KSSO įgauna realesnius karinio bloko kontūrus. Rusų žiniasklaida jau apibūdina KSSO kaip „antrą Varšuvos sutarties bloko laidą“ ar, paprasčiau tariant, „antiNATO“. Tačiau suprantama, kad KSSO efektyvumas (ir kaip atsvaros Šiaurės Atlanto aljansui, ir kaip realios karinės sąjungos) pirmiausia priklausys nuo jos realių galimybių ir pajėgumo.

Realaus karinio bloko link

Susitarimas dėl kolektyvinio saugumo buvo pasirašytas 1992 metų gegužės 15 dieną Taškente. Ilgą laiką šis susitarimas veikė tik nominaliai, kol pagaliau 2003 metų rudenį susiformavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija. Šiuo metu KSSO vienija septynias nares: Rusiją, Baltarusiją, Armėniją, Kazachiją, Uzbekiją, Tadžikiją ir Kirgiziją. Šios valstybės šių metų vasario mėnesį Maskvoje susitarė steigti bendras greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų operatyviai reaguoti į iškylančius iššūkius ir grėsmes. Kaip jau buvo minėta, šį žingsnį galima vertinti kaip siekį paversti KSSO realiu kariniu bloku, galinčiu veikti panašiai kaip NATO.

KORP planuojama naudoti atremiant karinę agresiją, vykdant specialias kovos su tarptautiniu terorizmu ir ekstremizmu, transnacionaliniais nusikalstamais susivienijimais operacijas, kovojant su tarptautinio narkotikų platinimo tinklo struktūromis. Šios pajėgos taip pat gali būti panaudotos likviduojant technogeninių ir stichinių nelaimių padarinius.

Apie numatomą KORP sudėtį žinių nėra daug. Žinoma tik tai, kad didžiausia pajėgų dalį sudarys Rusijos daliniai. Maskva į KORP skiria 98-ąją oro desanto diviziją, dislokuotą Ivanovo mieste, ir 31-ąją smogiamąją desanto brigadą, dislokuotą Uljanovske. Vieną smogiamąją desanto brigadą turėtų skirti ir Kazachija, kitos valstybės narės greičiausiai skirs po vieną batalioną. Nesant karinės grėsmės ir nevykdant specialiųjų operacijų visos KORP pajėgos bazuosis savo dislokavimo vietose. Sprendimą dėl KORP panaudojimo priima KSSO kolektyvinio saugumo taryba.

Ekspertų, plačiai aptarinėjančių situaciją dėl KORP, nuomone, šios pajėgos greičiausiai gali būti naudojamos Centrinės Azijos regione, bandant užtikrinti KSSO šalių saugumą vadinamąja „Afganistano kryptimi“. Šis uždavinys gali labai greitai įgauti ypatingos svarbos. Verta priminti, kad šių metų vasario pradžioje, beveik tuo pat metu, kai buvo pasiektas susitarimas dėl KORP, Kirgizija pareiškė uždaranti savo teritorijoje JAV karinių oro pajėgų bazę „Gansi“, per kurią vyko koalicijos pajėgų Afganistane aprūpinimas. Kaip numanu, toks sprendimas buvo priimtas ne be Rusijos įtakos. Šiuo atveju Maskva gali švęsti moralinę pergalę, tačiau jeigu JAV ir sąjungininkų pajėgos pasitrauks iš Afganistano, ne kam kitam, o Rusijai teks spręsti pagrindinius su saugumu Centrinėje Azijoje susijusius klausimus. Tokiu atveju KORP tikrai gali praversti.

Ypatinga nuomonė

Tačiau sprendimo dėl KORP įsteigimo istorija neapsiėjo be kelių skandalų. Pirmiausia tapo žinoma, kad Uzbekija pasirašė susitarimą dėl bendrų greitojo reagavimo pajėgų formavimo, išreiškusi savo „ypatingą nuomonę“. Šios „nuomonės“ esmė ta, kad Uzbekija neprisiima įsipareigojimų dėl nuolatinio dalyvavimo KORP – ji sutinka dalyvauti tik kai kuriose bendrose operacijose užkertant kelią narkotikų platinimui ir kitoms globalioms grėsmėms. Kitaip sakant, Uzbekija pati spręs, kurios bendros operacijos jai yra priimtinos, o kurios neatitinka jos interesų.

Panašus, bet daug didesnio masto skandalas įsižiebė dėl Baltarusijos pajėgų dalyvavimo KORP. Vasario 5 dieną Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas pareiškė, kad Baltarusijos įstatymai nenumato šalies karinių pajėgų dalyvavimo kariniuose veiksmuose už šalies ribų. Iš esmės tai reiškia, kad į KORP deleguoti Baltarusijos kariniai daliniai realiai dalyvaus KORP operacijose tik tuo atveju, jeigu jos vyks šalies teritorijoje. Toks pareiškimas supykdė Maskvą: Baltarusijos demaršas yra gana rimtas ir iš esmės suduoda smūgį visai KORP idėjai.

Galima numanyti, kad KORP, kaip ir apskritai KSSO, ateitis pirmiausia priklausys nuo Maskvos politikos. Dalyvavimas kitų šalių kolektyvinio saugumo pajėgose, kuriose pirmuoju smuiku griežia Rusija, kai kurioms šalims gali būti susijęs su tam tikra rizika. Praėjusių metų rugpjūtį vykęs Rusijos ir Gruzijos konfliktas parodė, kad Maskva gali ir ateityje nevengti dalyvavimo abejotinuose kariniuose susirėmimuose, o tai reiškia, kad į tuos konfliktus gali būti įtrauktos ir kitos KSSO šalys. Visai gali būti, kad kaip tik tokie nuogąstavimai nulėmė Uzbekijos ir Baltarusijos „ypatingą nuomonę“ dėl dalyvavimo KORP.

Posovietinėje erdvėje yra keletas tikėtinų konfliktų, į kuriuos gali būti įtraukta KSSO. Rimčiausias ir svarbiausias iš jų būtų galima Rusijos ir Ukrainos karinė konfrontacija dėl Sevastopolio ir Krymo. Apie tokio konflikto realumą ypač daug pradėta kalbėti po Rusijos ir Gruzijos karo. Be to, niekas negali garantuoti, kad nekils nauja konfrontacija su Tbilisiu. Nereikėtų pamiršti ir kitų rusenančių židinių – pirmiausia Armėnijos (KSSO narės) ir Azerbaidžano nesutarimų dėl Kalnų Karabacho.

Ne viskas apgalvota

Politikos apžvalgininkai ir ekspertai įžvelgia trūkumų ir pačioje KORP koncepcijoje. Daug klausimų kyla dėl šių pajėgų operatyvumo. Kitaip sakant, neaišku, kaip greitai KORP daliniai galėtų būti permesti į karinių veiksmų vietą. Galima priminti, kad KORP neturi savo karinių transporto pajėgų. Vadinasi, reikalui esant kiekviena šalis bus priversta naudoti savo nacionalinę karo aviaciją ir logistinius pajėgumus, o tai gali apsunkinti veiksmų koordinavimą. Lygiai taip pat, kiek žinoma, kol kas nėra reglamentuoti tokie svarbūs bendrų karinių veiksmų elementai kaip artilerinis palaikymas, tiekimas ir aprūpinimas. Neapibrėžtos ir norminės bei teisinės KORP kompetencijos ribos, neaišku, kaip konkrečiai bus organizuojamas bendrų pajėgų valdymas, kaip bus formuojamas ir funkcionuos centrinis pajėgų štabas.

Kitaip sakant, sprendimas dėl KORP sukūrimo kol kas yra grynai politinis. Aišku, kad visi čia iškelti klausimai turi būti sprendžiami, tačiau tai gali užtrukti (ypač jeigu nebus panaikinti esami nesutarimai tarp KSSO šalių). Suprantama, kad tikrąjį KORP funkcionalumą galėtų patikrinti tik realus karinis konfliktas, kuriame dalyvautų šios pajėgos. Žinoma, galimas ir toks variantas, kad KORP yra Maskvos sumanytos kaip savotiškos paradinės parodomosios pajėgos, įprasminančios KSSO, kaip atramos NATO, egzistavimą. Tokiu atveju KORP gali būti vertinamos kaip virtualaus ideologinio karo tarp NATO ir KSSO (Rusijos) veikėjas. Žinoma, atliekant tokį vaidmenį realūs techniniai sprendimai KORP nėra tokie jau svarbūs.

Išvados

Gal KORP idėja ir nėra bloga, tačiau daug kas priklauso nuo to, kokiam tikslui šios pajėgos bus naudojamos. Atsižvelgiant į tai, kad daug KSSO narių sudaro Centrinės Azijos valstybės, KORP teoriškai galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikų srautais (kitas klausimas, ar tam reikia formuoti bendras karines pajėgas). KORP taip pat galėtų būti naudojamos lokaliuose kariniuose konfliktuose, bet vargu ar būtų efektyvios kare su NATO, kurio grėsme mėgsta gąsdinti Rusijos propaganda.

Be jokių abejonių, KORP efektyvumas pirmiausia priklausys nuo to, ar pavyks sukurti veiksmingą visų dalinių koordinavimo sistemą. Tai svarbus klausimas, kurį KSSO atstovams dar teks spręsti.

Svarbiu veiksniu gali tapti egzistuojantys nesutarimai tarp KSSO narių ir jų „privatūs“ interesai. Tokios šalys kaip Uzbekija ar Baltarusija norėtų gauti iš Rusijos garantijas, kad karinės, ekstremistinės ar teroristinės grėsmės akivaizdoje bus užtikrintas jų saugumas, tačiau pačios rusiškuose geopolitiniuose žaidimuose dalyvauti nenorėtų. Tai egoistinė pozicija, kuri gali būti interpretuojama kaip grėsmė KSSO stabilumui ir, apskritai paėmus, organizacijos egzistavimui.

Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija bandė išsaugoti integracinių procesų centro statusą. Šios pastangos ypač suaktyvėjo atėjus į valdžią Vladimirui Putinui ir kartu į rusišką politinį diskursą grįžus imperinei retorikai. Galima buvo numanyti, kad anksčiau ar vėliau tam tikras karinis „Maskvos blokas“ turėtų atsirasti (vien kaip „būtina“ atsvara NATO). Sutardama dėl KORP kūrimo, KSSO vėl priminė apie savo egzistavimą. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija leidžia Rusijai pasijusti regiono lydere ir patenkinti savo geopolitines ambicijas konkuruojant su JAV dėl „naujos pasaulio tvarkos“ kūrimo. Maskva vertina KSSO kaip tokios konkurencijos pamatą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras