Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Garis Kasparovas. Rusija kenčia nuo baisiausio Marxo ir Smitho hibrido (1)

Pagal tinklalapio www.kasparov.ru medžiagą parengė Andrius Navickas
2006 09 28

Vienas iš nuosekliausių opozicijos dabartinei Kremliaus valdžiai lyderių Garis Kasparovas dalyvavo įdomioje virtualioje diskusijoje ir atsakė į pašnekovų iš įvairių šalių klausimus. Pateikiame įdomiausius, mūsų manymu, klausimus ir atsakymus.

Kada Rusijos opozicija susitars dėl vieno lyderio? Ar yra vilties, kad jau 2008 metais Rusijoje rinkimus laimės opozicija?

Šiandien svarbiausia Rusijos opozicijos idėja – ne galvoti apie tai, kaip laimėti rinkimus, bet kovoti dėl to, kad apskritai įvyktų rinkimai, o ne jų imitacija. Nes tie įvairūs scenarijai, kurie svarstomi Kremliuje, rinkimus traktuoja tik kaip širmą operacijai „įpėdinis“. Kartu aš neatmetu galimybės, jog Vladimiras Putinas išliks valdžioje vienu ar kitu pavidalu, nepaisant to, kad jis ne kartą yra pareiškęs apie pasitraukimą.

Šiandien labai svarbu atskleisti opozicijos konfigūraciją, kuri galėtų kovoti su Kremliumi, o ne paprasčiausiai dalyvauti marionečių teatro spektaklyje, suformuluoti bent bendrais bruožais ekonominių ir politinių pertvarkų planą, dėl kurio galėtų sutarti skirtingos politinės jėgos. Būdamas šio proceso sudėtine dalimi, esu įsitikinęs, kad šiandien neteisinga kalbėti apie vieno kurio nors veikėjo planus ar ambicijas. Man asmeniškai svarbiausia - bendras rezultatas, kurio visi siekiame, nes Putino režimo išsilaikymas bet kuriuo pavidalu – katastrofa Rusijai.

Ką šioje situacijoje daro „Kita Rusija“? Mes rengiame „Nacionalinį susitarimą“, ieškome tų pamatinių idėjų, kurios vienija skirtingų politinių pažiūrų žmones. Kadrinis klausimas, pavyzdžiui, kas vadovaus, kas bus kandidatas – tai yra tikrai vėlesnio etapo diskusijų reikalas. Nuo jo negalima pradėti. Jis tikrai nėra svarbiausias. Prisiminkime, kai 1988-1989 metais Čilėje 18 skirtingų organizacijų – nuo komunistų iki krikščionių demokratų – sėdo prie vieno stalo ir atrado būdą, kaip įveikti Pinocheto režimą.

Kodėl nesiseka „Kitai Rusijai“ susitarti su „Dešiniųjų jėgų sąjunga“ bei „Jabloko“?

Derybų procesas jau seniai įgavo savo gyvenimą. Kitas dalykas – tokios politinės jėgos, kaip „Dešiniųjų jėgų sąjunga“ ar „Jabloko“ - tai Jelcino epochos produktas. Ypač tai pasakytina apie „dešiniuosius“. Tada buvo įprasta visą dėmesį sukoncentruoti į santykius su Kremliumi. Ir dabar šios partijos nesiryžta radikaliai oponuoti valdžiai. Tai reiškia, jog neatsiranda dirvos ir tikrai koalicijai.

Ar tai, kad susiformavo „Kita Rusija“, reiškia, jog nebeveiks „Komitetas 2008“?

„Komitetas 2008“, mano galva, buvo labai svarbus. Kartu jis visgi išliko į Kremlių atgręžtos politikos pavyzdžiu. Nors „Komitetas“ buvo panašios pasaulėžiūros žmonių junginys, – jis vienijo dešinės pakraipos liberalus – tačiau ir jame labai sunku buvo susitarti. Pradėjo ryškėti, jog jis nebepadeda, bet trukdo. Taigi „Komitetas“ tyliai išsiskirstė.

„Kita Rusija“ buvo kuriama kiek kitaip. Į ją jungėsi skirtingų politinių platformų jėgos, kurios aiškiai supranta skirtumus ir nekelia tikslo susivienyti į vieną partiją. Tačiau jos pasiryžusios ieškoti sąlyčio taškų, principų, dėl kurių galima sutarti dėl permainų Rusijoje.

Jei Komitete svarstydavome 10 klausimų, tai dažniausiai dėl 9 sutardavome, o dėl vieno – ne. Tas vienas klausimas paprastai apversdavo visą bendradarbiavimo vežimą. Kai svarstome 10 klausimų „Kitoje Rusijoje“, tai dažnai tesutariame dėl 1 ir visi džiaugiasi, atradę sąlyčio tašką. Tiesa, turiu pabrėžti, kad visi esame nustebę, jog sąlyčio taškų yra kur kas daugiau nei pradžioje manėme.

Kodėl Jums taip nepatinka Vladimiras Putinas?

Su V. Putinu asmeniškai nesu pažįstamas. Vertinti jo žmogiškas savybes galiu tik remdamasis žiniasklaidos informacija ir tais sprendimais, kuriuos jis priima. Man nepatinka, ką jis daro kaip Rusijos prezidentas. Kaip žmogus, kuris visą gyvenimą užsiimu intelektualine veikla, aš nenoriu, kad mano valstybė virstų naftos ir dujų imperija. Daug važinėju po Rusiją, bendravau su daugybe žmonių, ir tai, ką aš mačiau, ką išgirdau, dar kartą patvirtina, jog reikia pokyčių. Ekonomikos prasme Rusija apimta stagnacijos. To nesijaučia vien dėl naftos sektoriaus reikšmės. Vis auga turtinė diferenciacija. Daugelis regionų atsidūrė katastrofiškoje situacijoje. Suformuota sistema, kuriai korupcija jau nebėra problema, nes pati korupcija tapo sistema.

Šiandien Rusijoje realizuojamas blogiausias K. Marxo ir A. Smitho hibridas – visos išlaidos nacionalizuojamos, o pajamos – privatizuojamos.

Tačiau gal Rusijai demokratija netinkama valdymo forma? Gal ji svetima rusų mentalitetui? Juk ir Irake demokratijos nepavyko įvesti?

Nenoriu nieko įžeisti, bet šiandien Rusija nėra nei Irakas, nei Saudo Arabija, nei Venesuela. Rusų inteligentija turi tradicijas, kurias verta prisiminti. Taip pat ir daugelio valstybių patirtis XX amžiuje rodo, kad kalbos apie istoriškai susiformavusias neįveikiamas kliūtis demokratijai dažniausiai inspiruoja tie valdžioje esantieji, kurie demokratinių permainų nenori. Kai kurios valstybės pasiekė labai daug demokratizacijos procese, nors neturėjo jokių tradicijų. Turiu galvoje Taivaną ar Pietų Korėją.

Kokie būtų pirmieji sprendimai, jei opozicija paimtų valdžią?

Jei valdžia pasikeis, be abejo, naujoji valdžia bus koalicinė. Tikėtina, jog tai bus kairiojo centro dominuojama valdžia. Nemanau, kad šiandien galima prognozuoti, kas bus svarbiausia, o kas ne taip svarbu. Man asmeniškai svarbu siekti to, kad valstybė atiduotų skolą savo piliečiams. Turiu galvoje ne vien tik finansinius įsipareigojimus. Ne mažiau baisu, jog daugelį metų valstybė nesirūpino, engė savo piliečius, nesielgė su visais vienodai.

Jūs gimėte Baku. Tėvas armėnas, mama – žydė. Kas Jus sieja su Rusija?

Gimiau valstybėje, kurios sostinė buvo Maskva. Dabar taip pat gyvenu valstybėje, kurios sostinė - Maskva. Kai griūva imperijos, kiekvienas pats renkasi šalį, kuri yra jo namai. Baku buvo tipiškas imperinis miestas, toks kaip Britų imperijoje – Ceilonas. Tai, kad gimiau anapus dabartinių Rusijos sienų, tikrai neturi įtakos mano tapatybei, kurią sieju su Rusija. Šeimoje mes kalbėjome rusiškai, mokiausi rusų kalba. Man pačiam klausimo dėl tapatybės nekyla.

http://www.bernardinai.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras