Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Trapios paliaubos Gazos ruože, kuris nebemoka gyventi taikiai

Aušra Radzevičiūtė
2009 03 18

Praėjus mėnesiui po Izraelio karinės operacijos Gazos ruože pabaigos, abiejų pusių iniciatyva paskelbtos paliaubos primena namą iš smėlio ir vėjo. Per šį laiką „Hamas“ kovotojai į Izraelio teritoriją paleido mažiausiai 40 „Qassam“ raketų, tačiau, nepaisant to, vis dar tikimasi susitarti. Derasi ne tik Izraelis ir „Hamas“, bet ir nesutaikomi pačios Palestinos autonomijos priešai – „Hamas“ ir „Fatah“, nuo kurių susitarimo priklauso ne tik taikos perspektyvos, bet ir milijardinė pasaulio valstybių parama karo nuniokotam Gazos ruožui.

Šiandien galima drąsiai teigti, kad svarbiausiu Izraelio ir Gazos ruožą kontroliuojančios organizacijos „Hamas“ derybų objektu tapo į nelaisvę pagrobtas jaunas kapralas Giladas Shalitas. Kaimyniniame Egipte vykstančiose derybose pasiekta finišo tiesioji: karys galės grįžti namo, jei Izraelis iš kalėjimo paleis kelis šimtus už teroristinę veiklą nuteistų „Hamas“ kovotojų. Kaip praneša arabų televizijos, sutarta beveik dėl visko ir dabar teliko padėti paskutinį tašką – Izraelis privalo apsispręsti, kuriuos palestiniečių kalinius paleis ir kurie iš jų neturės teisės grįžti į gimtuosius namus, t. y. bus deportuoti į kaimynines šalis, sutinkančias juos priimti. Izraelio spauda įsitikinusi: kai šalis sužinos, kurie „Hamas“ kovotojai bus paleisti iš kalėjimo, ją ištiks šokas. Minima, kad mainais į kapralą G. Shalitą laisvėn išeis ir Abdalla Barguti – net 67 kartus nuteistas iki gyvos galvos.

„The Epoch Times“ pažymi, kad „Hamas“, nepaisant milžiniško smūgio, patirto per Izraelio karinę operaciją Gazos ruože, demonstruoja nematytą tvirtumą ir įžūliai naudojasi politinio nestabilumo Izraelyje korta. Paskutiniąsias dienas savo poste skaičiuojantis Izraelio premjeras Ehudas Olmertas privalo skubėti, nes jaučia milžinišką spaudimą savo šalyje. Šalia jo rezidencijos beveik dvi savaites palapinėje gyvena pagrobtojo kario tėvai, reikalaujantys su „Hamas“ susitarti bet kokia kaina. Jie, kaip ir daugelis kitų izraeliečių, supranta, kad naujuoju šalies premjeru tapus Benjaminui Netanyahu, apie jokius mainus nebus nė kalbos. Koaliciniame susitarime partija „Likud“ pasižadėjo sutramdyti terorą ir Gazos ruože galutinai nuversti „Hamas“ režimą.

Nežinios iškankintus kapralo G. Shalito tėvus dalis izraeliečių palaiko, tačiau kita dalis nusiteikusi griežtai ir reikalauja E. Olmerto nesiderėti su teroristais. 1400 jaunuolių pasirašė deklaraciją, kurioje prašo vyriausybės niekada nemainyti jų į teroristus, jei kartais jie pakliūtų į „Hamas“ nelaisvę. Jų teigimu, valstybės interesai yra svarbesni už konkretaus žmogaus likimą.

Izraelyje vykdytos sociologinės apklausos rodo, kad net du trečdaliai šalies gyventojų mano, jog vyriausybė per anksti nutraukė karinius veiksmus Gazos ruože.

Tarpininkaujant Egiptui prie derybų stalo bandė susėsti ir sunkiai sutaikomi Palestinos autonomijos vidaus priešai – Gazą kontroliuojanti organizacija „Hamas“ ir Palestinos autonomijos prezidento Mahmoudo Abbaso vadovaujama „Fatah“. Neseniai Sinajaus pusiasalyje (Egipte) susirinkę pasaulio šalių donorių atstovai iškėlė vienintelę sąlygą: Gazos ruožui atstatyti, nepaisant jokios ekonominės krizės, bus skirta per 4 milijardus JAV dolerių, tačiau autonomijoje turi būti sudaryta nacionalinio pasitikėjimo vyriausybė, o vėliau suorganizuoti nauji bendri parlamento ir prezidento rinkimai. Dėl pastarųjų buvo sutarta: palestiniečiai naująją valdžią rinks 2010 m. sausio 25 dieną. Pagal optimistinį scenarijų nacionalinio pasitikėjimo vyriausybė Palestinos autonomijoje turėtų išsilaikyti iki šių rinkimų.

„Hamas“ ir „Fatah“ derybose sutarė sudaryti penkias komisijas, kurios organizuos rinkimus ir imsis Palestinos išlaisvinimo organizacijos, kuriai vadovauja „Fatah“, reformos. Tačiau toli gražu ne viskas taip paprasta: M. Abbaso organizacija kelia „Hamas“ dvi esmines sąlygas – liautis smurtauti ir pripažinti Izraelio valstybę. „Hamas“ su tuo kategoriškai nesutinka.

Dabar vertėtų prisiminti netolimą istoriją. 2006 m. Gazos ruože pirmąsyk buvo surengti demokratiniai parlamento rinkimai, tačiau jų rezultatai tapo tikra demokratijos grimasa, nes daugumą laimėjo ne kas kitas, o karingai nusiteikusi „Hamas“ organizacija, kuri daugelyje pasaulio šalių laikoma teroristine. 2006 m. liepą dėl nesiliaujančių savo teritorijos apšaudymų ir kapralo G. Shalito pagrobimo Izraelis pradėjo beprecedentę karinę operaciją, pavadintą „Vasaros lietūs“. Konfliktas Gazos ruože tapo viena iš pagrindinių Izraelio antrojo karo su Libanu priežasčių.

2007 m. įtampos viršūnę pasiekė ir vidiniai Palestinos autonomijos nesutarimai – jos prezidentas M. Abbasas išvaikė Gazos vyriausybę ir įvedė nepaprastąją padėtį. Kilusio pilietinio karo rezultatų ilgai laukti nereikėjo – „Hamas“ Gazos ruože savo pozicijas tik sustiprino, tad autonomija faktiškai skilo. Tuo pasinaudojo Izraelis, nusprendęs susidoroti su „priešišku valstybiniu dariniu“. Gazos ruožui buvo paskelbta ekonominė blokada. Netrukus prasidėjo badas, privertęs tūkstančius palestiniečių palikti gimtąsias vietas ir ieškoti išsigelbėjimo tame pačiame Izraelyje bei kaimyniniame Egipte.

2008 m. birželį „Hamas“ ir Izraelis sutarė pusmečiui nutildyti ginklus. Šios laikinos paliaubos baigėsi gruodžio 18 d. ir „Hamas“ vėl pradėjo atakuoti Izraelį. Gruodžio 27 d. izraeliečiai pradėjo 22 dienas trukusią negailestingą karinę operaciją, kuri turėjo galutinai nutildyti ir „Hamas“, ir visus jo šalininkus. Palestinos žmogaus teisių gynimo centras neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad per karinius veiksmus žuvo 1434 palestiniečiai, iš jų tik 235 kovotojai ir 239 policininkai, aukomis tapę pirmosiomis oro antskrydžių dienomis. Per Izraelio atakas žuvo 960 civilių, iš jų 288 buvo vaikai ir 121 moteris. Remiantis Palestinos autonomijos sveikatos ministerijos duomenimis, per karą buvo sužeista 5303 žmonės, iš jų net 1606 vaikai ir 828 moterys. O Izraelio netektys – 13 žmonių, iš jų trys buvo civiliai.

Kariniai ekspertai tikina, kad tokioje tankiai apgyventoje teritorijoje kaip Gazos ruožas išvengti civilių aukų praktiškai neįmanoma. Tačiau tarptautinė organizacija „Amnesty International“ atvirai kalba apie karo nusikaltimus ir žada šio reikalo nepalikti užmarščiai. Laikraštis „The Times“, remdamasis „Amnesty International“, skelbia, kad Izraelis Gazoje naudojo amerikietiškas bombas M825 A1, kuriose yra baltojo fosforo, o tai draudžia 1980 m. konvencija.

Visi šie duomenys liudija, kad Gazos ruože simpatijų Izraeliui nedaugėja, o keršto troškimas tik stiprėja. Tai, be abejo, stiprina ir „Hamas“ pozicijas, tad ši organizacija gali tikėtis rimto palaikymo per kitų metų parlamento ir prezidento rinkimus. O tai, turint omeny „Hamas“ atsisakymą pripažinti Izraelio valstybę, ilgalaikės taikos perspektyvomis nekvepia. Pridėkime prie to dar ir neišsenkančias „Hamas“ galimybes gauti sprogmenų bei ginklų ir gausime tą patį vaizdą, kuris jau kelerius metus sustingo Gazos ruože. Ir nors neseniai devynios NATO šalys (tarp jų JAV, Kanada, Didžioji Britanija ir Prancūzija) Londone vykusiame susitikime pasirašė susitarimą kovoti su ginklų ir sprogmenų Gazos ruožui kontrabanda jūros keliu, karas visuomet buvo pelningas verslas ir sunku patikėti, kad „Hamas“ iššaudys visas dar turimas „Qassam“ raketas ir liks be nieko.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras